Inkvizitoriaus pasakojimas (In malleo maleficarum)

Kai XVI a. demonologai cituoja Malleus maleficarum, jie dažnai remiasi vienu iš garsiausių ir kartu labiausiai manipuliatyvių epizodų — vadinamuoju „Inkvizitoriaus pasakojimu“ (Inquisitoris narratio). Šis pasakojimas, tradiciškai priskiriamas Jakobui Sprengeriui, iš tikrųjų yra Heinricho Kramerio kūrinys, tačiau vėlesni leidėjai jį įrašė Sprengerio vardu, kad suteiktų tekstui didesnį autoritetą. Tai tipiškas Malleus metodas: autoritetas kuriamas ne … [Skaityti toliau…]

Vilhelmas Paryžietis

Viduramžių intelektualinėje istorijoje vardų panašumas dažnai tampa spąstais. Pavadinimas „Paryžietis“ (lot. Parisiensis) XIII–XIV a. buvo veikiau nuoroda į veiklos vietą ar universitetinį statusą, o ne pavardė, todėl nenuostabu, kad demonologijos šaltiniuose šios dvi asmenybės dažnai supainiojamos. Tačiau jų vaidmenys – vieno kaip teorinio architekto, o kito kaip praktinio vykdytojo – yra kardinaliai skirtingi. I. Vilhelmas … [Skaityti toliau…]

Kas yra engrama?

Engrama yra terminas, kilęs iš neuropsichologijos, apibūdinantis smegenyse atsirandantį biologinį pėdsaką arba struktūrinį ir funkcinį pokytį, susijusį su atmintimi ir mokymusi. Tai hipotetinė biologinė „žymė”, kuri susiformuoja, kai žmogus ar gyvūnas įsimena informaciją, patiria emociją arba mokosi. Terminas „engrama” pirmą kartą buvo pavartotas vokiečių biologo Richardo Semon’o XX amžiaus pradžioje. Engrama laikoma atminties pagrindu – … [Skaityti toliau…]

Kas yra eretikai?

Žodis eretikas lietuvių kalboje yra senesnė forma, kilusi iš lotyniško haereticus, kuris reiškė „tas, kuris nukrypsta nuo tikėjimo“. Pats lotyniškas terminas atėjo iš graikų kalbos žodžio haíresis – „pasirinkimas“, „mokyklos pasirinkimas“. Iš pradžių šis žodis graikų filosofijoje turėjo neutralią prasmę – pasirinkti tam tikrą mąstymo kryptį ar mokyklą. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje jis įgavo neigiamą atspalvį: … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji tikėjimo logika

Dieviškoji tikėjimo logika – tai giluminis krikščioniškosios pasaulėžiūros aspektas, grindžiamas besąlygišku pasitikėjimu Dievu ir Jo valia. Ji reikalauja apversti įprastą žmogaus gyvenimo prioritetų tvarką, siūlydama pirmiausia ieškoti dvasinių dalykų, o ne materialių poreikių patenkinimo. Tai požiūris, kuris iššaukia didelius vidinius pokyčius, kviesdamas žmogų keisti kasdieninius rūpesčius į pasitikėjimą dieviška globa ir išmintimi. Šis mokymas remiasi … [Skaityti toliau…]

Kiek sveria žmogaus siela?

Žmogaus sielos svoris – tai metafizinė, ne mokslinė sąvoka, įkvėpė 1907 m. amerikiečių gydytojas Dunkanas Makdouglas (angl. Duncan MacDougall) eksperimento metu. Makdouglas svėrė mirštančių pacientų kūnus prieš ir po mirties, siekdamas išsiaiškinti, ar siela turi masę ir ar jos „išėjimą“ būtų galima fiziškai užfiksuoti. Eksperimento rezultatai, kuriuos daugelis mokslininkų vėliau sukritikavo dėl metodologijos trūkumų, parodė, … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dieviškoji akis?

Dieviškoji akis – universalus simbolis, naudojamas daugelyje religinių ir dvasinių tradicijų, reiškiantis dieviškąją viską matančią ir viską suprantančią sąmonę. Šis simbolis dažnai vaizduojamas kaip akis, apsupta spinduliuojančios šviesos arba trikampyje, kuris simbolizuoja šventąją Trejybę krikščionybėje. Tai vienas iš galingiausių metafizinių įvaizdžių, atspindinčių aukštesnės jėgos buvimą, stebėjimą ir vedimą. Biblijoje dieviškosios akies idėja susijusi su Dievo … [Skaityti toliau…]

Kas yra dieviškoji simfonija?

Dieviškoji simfonija – tai terminas, dažnai naudojamas apibūdinti muzikos kūrinius, kurių tematika, struktūra ar emocinis poveikis artimas dvasinei ar transcendentinei patirčiai. Ši frazė paprastai vartojama apibūdinti didingus, įkvėptus, universalias tiesas ir žmogaus dvasinę kelionę perteikiančius kūrinius. Muzikos pasaulyje „dieviškoji simfonija“ gali būti suvokiama ne tik kaip estetinis reiškinys, bet ir kaip metafizinė išraiška, kalbanti apie … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dieviškoji šviesa?

Dieviškoji šviesa yra dvasinė ir simbolinė sąvoka, reiškianti dieviškosios tiesos, meilės, išminties ir palaimos skleidimą į žmogaus gyvenimą bei pasaulį. Šviesa nuo seniausių laikų laikoma universaliu simboliu, susijusiu su aukščiausiomis vertybėmis, dieviškais apreiškimais ir žmogaus siekiu priartėti prie tobulumo. Biblijoje šviesa dažnai minima kaip Dievo prigimties ir Jo veikimo simbolis. Pradžios knygoje sakoma: „Tebūna šviesa!“ … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dieviškoji karma?

Dieviškoji karma – tai sąvoka, kuri sujungia karmą, kaip moralinį ir dvasinį veiksmų bei jų pasekmių dėsnį, su aukštesnės jėgos, dažnai laikomos dieviškąja, veikimu. Ši idėja atsiranda įvairiose religijose ir dvasinėse tradicijose, kurios tiki, kad mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai sukuria tam tikrą energiją ar rezultatą, o dieviškoji tvarka užtikrina šių pasekmių teisingumą ir harmoningą … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dieviškoji proporcija?

Dieviškoji proporcija, dar vadinama auksine proporcija ar auksiniu pjūviu, yra matematinė sąvoka, turinti gilias estetines, filosofines ir dvasines reikšmes. Ši proporcija simbolizuoja tobulą harmoniją, simetriją ir pusiausvyrą, kurią galima aptikti gamtoje, mene, architektūroje ir net žmogaus kūryboje. Matematiškai dieviškoji proporcija apibrėžiama kaip dviejų dydžių santykis, kai didesnysis dydis yra proporcingas mažesniajam taip, kaip visuma yra … [Skaityti toliau…]

Kas yra trys dieviškosios dorybės?

Trys dieviškosios dorybės – tai krikščioniškoje teologijoje apibrėžtos dvasinės vertybės, kurios kyla iš Dievo ir nukreipia žmogų į amžinąjį gyvenimą. Šios dorybės – tikėjimas, viltis ir meilė – yra laikomos svarbiausiomis krikščioniškojo gyvenimo savybėmis, kurios ne tik veda žmogų Dievo link, bet ir ugdo jo santykį su kitais žmonėmis. Šių dorybių reikšmė aptarta Šventajame Rašte, … [Skaityti toliau…]