Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) yra Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis jos vidinę tvarką, sakramentus, hierarchiją, drausmę ir tikinčiųjų teises bei pareigas. Tai yra pagrindinis teisės šaltinis, kuriuo vadovaujasi tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai, siekdami išlaikyti tvarką Bažnyčioje ir užtikrinti jos veikimą pagal dieviškus ir žmogiškus principus. Kanonų teisės kodeksas egzistuoja jau nuo seniausių … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus posto praradimas yra itin retas atvejis Katalikų Bažnyčios istorijoje, nes popiežius laikomas Kristaus vikaras ir Bažnyčios vadovas iki savo gyvenimo pabaigos. Tačiau yra kelios priežastys, kurios gali lemti popiežiaus posto netekimą. Kanonų teisė ir Bažnyčios tradicija šias priežastis apibrėžia gana aiškiai: mirtis, savanoriškas atsistatydinimas ir erezija. Pirmoji priežastis, mirtis, yra natūralus procesas, kuris užbaigia … [Skaityti toliau…]
Tikrasis Dievas yra ištikimas, Jo pažadai niekada nepraeina ir nepraranda reikšmės. Tai Dievas, kuris ne tik kuria, bet ir visada lydi savo kūriniją, įgyvendindamas savo planą žmonijos istorijoje. Ši ištikimybė atsiskleidžia per Dievo žodį, Šventojo Rašto puslapius, kur Jis nuolat primena, kad Jo pažadai nėra laikini ar priklausomi nuo žmonių veiksmų, bet išreiškia Jo amžiną … [Skaityti toliau…]
Prakorimas – tai XVI a. Jono Lasickio veikale De diis Samagitarum minimas galimas lietuvių dievas. Šis vardas yra vienintelis istorinis šaltinis, kuriame jis pasirodo, todėl šiuolaikiniai tyrinėtojai jo autentiškumu abejoja. Manoma, kad tai gali būti klaidingai užrašytas, neteisingai suprastas ar iškraipytas žodis, o ne tikra baltų religijos dievybė. Vis dėlto Prakorimo vardas įdomus kaip kultūrinis … [Skaityti toliau…]
Dievo Neturtėlis – tai ypatingas šventumo idealas, kurį geriausiai įkūnijo šv. Pranciškus Asyžietis. Šis titulas simbolizuoja visišką atsisakymą materialaus turto, pasaulietinės garbės ir savanaudiškų troškimų, pasirenkant gyvenimą, kuriame visa širdimi pasitikima Dievu. Tai reiškia gyvenimą dvasinėje laisvėje, kurią suteikia neturtas, ir visišką atsidavimą tarnystei, meilės darbams bei Dievo valiai. Šv. Pranciškus Asyžietis, vadinamas Dievo Neturtėliu, … [Skaityti toliau…]
Arijonų erezija – viena žymiausių ir ilgiausiai krikščionių pasaulyje nagrinėtų doktrininių krizių, kurios centrinė tema buvo Jėzaus Kristaus prigimtis ir jo santykis su Dievu Tėvu. Šis mokymas kilo III amžiaus pabaigoje, kai Aleksandrijos kunigas Arijus pradėjo skelbti idėjas, kurios sukėlė didelę įtampą tarp ankstyvųjų Bažnyčios bendruomenių. Arijonizmas išpopuliarėjo IV amžiuje ir tapo svarbiu iššūkiu krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Doketų erezija – vienas ankstyvųjų krikščionybės iššūkių, kuris kėlė svarbius klausimus apie Jėzaus Kristaus prigimtį ir santykį su materialiomis bei dvasinėmis tikrovėmis. Šis mokymas kilo II amžiuje ir buvo susijęs su tuo metu paplitusiais gnostikų judėjimais, kurie pabrėžė griežtą dvasios ir materijos priešpriešą. Žodis „doketai“ kilęs iš graikų kalbos žodžio dokein, reiškiančio „atrodyti“ arba „pasirodyti“, … [Skaityti toliau…]
Viduramžiais Europos krikščioniškoje teologijoje ir visuomenėje islamas buvo dažnai suvokiamas kaip erezija, kuri iškraipė krikščioniškąją tiesą. Dėl to kai kurie teologai ir kronikininkai islamą apibūdindavo kaip „Mahometo ereziją“, nors toks pavadinimas iš esmės neatskleidė pačios islamiškosios tradicijos esmės, o labiau atspindėjo Vakarų požiūrį į naują religiją. Islamas, kuris VII amžiuje pradėjo plisti iš Arabijos pusiasalio, … [Skaityti toliau…]
Katarų erezija – vienas reikšmingiausių viduramžių krikščionybės iššūkių, kuris sukrėtė Vakarų Europą ir tapo svarbiu įvykiu tiek religiniame, tiek politiniame kontekste. Katarų judėjimas, kuris buvo aktyvus nuo XI iki XIII amžiaus, daugiausiai paplito pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke) ir dalyje Italijos. Katarai save vadino „geraisiais krikščionimis“, tačiau oficialioji Bažnyčia juos laikė pavojingais eretikais. Katarų tikėjimas remiasi … [Skaityti toliau…]
Šimtmečiais religijos, kultūros ir politiniai įvykiai formavo žmonių pasaulėžiūrą. Tarp XV ir XVI amžiaus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gimė unikalus reiškinys, vadinamas judaizavimu. Šis reiškinys apėmė religinį judėjimą, kuris buvo orientuotas į Senojo Testamento prioritetizavimą, Mozės mokymo sureikšminimą bei krikščioniškųjų dogmų atmetimą. Judaizuojančių bendruomenės siekė reformuoti arba atmesti tradicinį krikščioniškąjį mokymą, kurį jos laikė atitolusiu nuo … [Skaityti toliau…]
Dievo didybė ir Jo buvimas kiekviename žmogaus gyvenime gali būti suprantami per tikėjimo akimirkas ir neįprastus įvykius. Kiekviena situacija, kurioje pasitikime Dievu, atskleidžia Jo stebuklus ir didybę. Dievas siekia atsiskleisti mums per gyvenimo sunkumus, parodydamas savo galią ir gailestingumą. Tikėjimo jėga leidžia įveikti baimes, atsiverti Dievo dvasiniam pasauliui ir suprasti Jo veiksmus mūsų kasdienybėje. Dievo … [Skaityti toliau…]
Dabartiniai laikai, neretai vadinami modernumo ir pažangos amžiumi, daug kur iškelia švietimą kaip aukščiausią žmogaus pasiekimą. Tačiau išlieka esminis klausimas – ar žmogaus protas ir technologinė pažanga iš tiesų išsprendžia didžiausias žmogaus egzistencijos problemas? Tiesa, žinios išplėtė žmogaus supratimą apie pasaulį, tačiau ar jos pakeitė jo prigimtį? Atsakymas lieka aiškus: žmonijos prigimtis, kaip teigiama krikščionybėje, … [Skaityti toliau…]