Dangus ir pragaras yra dvi pagrindinės sąvokos, kurios ilgą laiką formavo krikščioniškąjį pasaulėvaizdį ir žmonių moralines nuostatas. Šios idėjos atsispindi Katalikų Bažnyčios mokyme, kur dangus suvokiamas kaip galutinė laimės būsena Dievo artume, o pragaras – kaip atskirties nuo Dievo vieta, susijusi su skausmu ir kančia. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje šios sąvokos įgauna kitokį, dažnai simbolinį ar … [Skaityti toliau…]
Laktancijus (lot. Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, apie 240–320 m.) – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės apologetų, lotynų kalba rašęs retorikas ir imperatoriaus Konstantino I Didžiojo patarėjas. Dėl savo elegantiško, klasikinio rašymo stiliaus, primenančio Ciceroną, jis dar humanizmo laikais gavo garbingą pravardę – „Krikščioniškasis Ciceronas“ (Cicero Christianus). Laktancijus gimė Šiaurės Afrikoje, pagonių šeimoje, ir buvo garsaus … [Skaityti toliau…]
Hieroskopija (lot. Hieroscopia, gr. Hieroskopia) – tai bendrinis, skėtinis terminas, apimantis visą pranašavimo iš šventų objektų ir aukojimo ritualų kompleksą. Nors ši sąvoka dažnai tapatinama su haruspicija (vidurių tyrimu), hieroskopija yra gerokai platesnė: ji analizuoja visą aukojimo procesą kaip vientisą dieviškąjį komunikacijos aktą – nuo gyvulio elgesio pakeliui prie altoriaus iki dūmų kilimo trajektorijos. Terminas … [Skaityti toliau…]
Ornitomantija (gr. Ornithomanteia, lot. Augurium) – tai viena seniausių ir labiausiai gerbiamų ateities spėjimo formų, pagrįsta laukinių paukščių stebėjimu. Antikoje tai nebuvo paprastas prietaras, o griežtai reglamentuota valstybinė disciplina, kuria remiantis buvo priimami svarbiausi politiniai ir kariniai sprendimai. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių ornithos (paukštis) ir manteia (spėjimas). Romėnų tradicijoje ši praktika vadinama augurija. … [Skaityti toliau…]
Haruspicija (lot. Haruspicina, angl. Haruspicy) – tai viena seniausių ir autoritetingiausių antikos divinacijos (ateities spėjimo) formų, pagrįsta paaukotų gyvulių vidaus organų tyrimu. Nors šis metodas gali pasirodyti šiurpus, senovės civilizacijoms tai buvo preciziškas „sakralinis mokslas“, leidęs skaityti dievų atsakymus, užrašytus ant aukos vidurių. Terminas kilęs iš senovės lotynų kalbos žodžių haru (žarna, viduriai) ir specio … [Skaityti toliau…]
Teratoskopija (lot. Teratoscopia, gr. Teratoscopia) – tai senovinė ateities spėjimo ir dievų valios aiškinimo praktika, pagrįsta anomalijų, apsigimimų ir gamtos „monstrų“ (gr. teras) stebėjimu. Tai viena šiurpiausių ir kartu labiausiai politizuotų divinacijos formų, kurioje bet koks nuokrypis nuo gamtos normos buvo suvokiamas kaip tiesioginis metafizinis signalas bendruomenei. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių teras (stebuklas, … [Skaityti toliau…]
Tchacos kodeksas yra svarbus archeologinis radinys, susijęs su gnostiniais tekstais, ir jis buvo atrastas 1978 m. Egipte. Šis kodeksas, kuris yra senovinis rankraštis, buvo pavadintas pagal vietovę, kur jis buvo rastas – Tchacos, Egipte. Kodeksas yra iš gnosticizmo raštų, kuriuose pateikiama kita, nekanoninė krikščionybės interpretacija. Jame randama keletas svarbių gnosticizmo tekstų, įskaitant Judo evangeliją, kuri … [Skaityti toliau…]
Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero) (106–43 m. pr. Kr.) – Romos respublikos politikas, teisininkas ir mąstytojas, kurio lotynų kalbos stilius tapo Europos humanitarinės kultūros pagrindu. Būdamas homo novus (pirmasis savo giminėje pasiekęs aukštas pareigas), jis pakilo iki konsulo posto, o jo politinė veikla buvo paženklinta desperatiškų pastangų išlaikyti respublikos institucijas kylančios vienvaldystės akivaizdoje. … [Skaityti toliau…]
Eucharistinis kongresas – tai tarptautinis bažnytinis renginys, skirtas švęsti ir pagerbti Eucharistiją, tai yra, šv. Mišių sakramentą, kuris Bažnyčioje yra laikomas pagrindiniu ir svarbiausiu šventimu. Eucharistiniai kongresai organizuojami, siekiant sustiprinti tikinčiųjų tikėjimą, skatinti dalyvavimą šventajame sakramente ir giliau suprasti Eucharistijos reikšmę krikščionių gyvenime. Pirmasis Eucharistinis kongresas įvyko 1881 m. Liudvikos, Belgijoje, ir nuo tada šie … [Skaityti toliau…]
Ninivė, senovės Asirijos sostinė, yra svarbus simbolis Biblijoje, ypač senajame testamente, kur ji atstovauja didžiuliam ir galingam miestui, kuris, kaip teigiama, turės patirti Dievo bausmę dėl savo nuodėmių. Pirmą kartą apie Ninivės sunaikinimą pranašavo pranašas Jonos knygoje, kai Dievas pasiuntė Joną į šį miestą, kad jis įspėtų jo gyventojus apie artėjančią Dievo bausmę, jeigu jie … [Skaityti toliau…]
„Esame pakrikštyti Jėzaus mirtyje“ – tai svarbus krikščioniškojo tikėjimo principas, kuris atskleidžia, kaip krikštas tampa žmogaus prisijungimo prie Kristaus mirties ir prisikėlimo realybe. Krikštas, kaip sakoma Naujojo Testamento tekstuose, nėra tik išorinis ritualas, bet gili dvasinė patirtis, kuri simbolizuoja ir tiksliai rodo tikinčiojo dalyvavimą Jėzaus kenčiančiame ir atperkančiame darbe. Apostolas Paulius, savo laiške romiečiams (Rom … [Skaityti toliau…]
Pirmuosius tris šimtmečius po Jėzaus mirties Velykos buvo viena iš svarbiausių krikščionių švenčių, nes ji žymėjo Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Krikščionių bendruomenė pradėjo švęsti šią šventę kaip šventę, kuri atspindėjo ne tik praėjusios žydų šventės – Praėjimo (Passover) – istorinius įvykius, bet ir jų galutinį išsipildymą Kristuje. Žydų Praėjimas buvo svarbiausia jų šventė, kurios metu … [Skaityti toliau…]