„Pragaro vartai“ – tai simbolinis posakis, kuris reiškia mirties, blogio ar velnio galią. Ši frazė randama Evangelijoje pagal Matą (Mt 16, 18), kur Jėzus kreipiasi į apaštalą Petrą ir paskelbia jį uola, ant kurios bus pastatyta Bažnyčia. Žodžiai „Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro … [Skaityti toliau…]
Pasaulio pabaigos tema yra plačiai aptariama įvairiose religijose, siejama su eschatologija – mokymu apie paskutinius dalykus, pasaulio pabaigą ir naujos tvarkos pradžią. Nors religijų požiūriai į šį įvykį skiriasi, beveik visos didžiosios religijos turi tam tikrą viziją apie pasaulio pabaigą, kuri dažniausiai susijusi su Dievo įsikišimu, teismu, atnaujinimu ar perėjimu į kitą egzistavimo lygmenį. Krikščionybė … [Skaityti toliau…]
Sandora yra viena iš svarbiausių sąvokų, apibrėžiančių Dievo ir žmogaus santykį Biblijoje. Šis terminas nusako Dievo pažadą ir įsipareigojimą žmonėms, kuriam atsako žmogaus ištikimybė ir paklusnumas. Sandoros reikšmė kyla iš hebrajų žodžio „berit“, kuris vartojamas apibūdinti sutartį, sąjungą ar įžadą. Sandora yra Dievo meilės ir ištikimybės ženklas, per kurį Jis atskleidžia savo planą žmonijai. Pirmasis … [Skaityti toliau…]
Troparas yra trumpa, poetinė ir teologiškai gilios prasmės giesmė, naudojama Rytų krikščionių (ortodoksų ir rytų apeigų katalikų) liturgijoje. Troparai dažniausiai yra maldos, skirtos konkrečioms šventėms, šventiesiems arba ypatingoms progoms, ir rodo pagrindinę dienos arba šventės teologinę mintį. Troparai gali būti laikomi liturginiais šūkiais arba teminiais giesmės akcentais, kurie perteikia šventės esmę arba garbina Dievą, Dievo … [Skaityti toliau…]
Velykų Triodionas yra viena svarbiausių liturginių knygų Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, kuri veda tikinčiuosius per Didįjį Pasninką ir paruošia juos didžiausiai krikščionių šventei – Kristaus prisikėlimui. Ši knyga apima maldas, himnus ir liturginius tekstus, skirtus laikotarpiui nuo Parengiamųjų sekmadienių iki Didžiojo Šeštadienio. Jos turinys atskleidžia gilią teologinę mintį ir kviečia į dvasinį atsinaujinimą. Triodiono pavadinimas kilo … [Skaityti toliau…]
Pentekostarionas yra liturginė knyga, naudojama Rytų Ortodoksų ir Rytų Katalikų Bažnyčiose. Jos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „Πεντηκοστάριον“ (Pentēkostárion), kuris reiškia „Penkiasdešimties dienų knyga“. Pentekostarionas apima liturginius tekstus, himnus ir maldas, skirtus laikotarpiui nuo Velykų iki Sekminių – iš viso penkiasdešimt dienų. Ši knyga yra itin reikšminga Bažnyčios liturginiame gyvenime, nes apima giesmes ir maldas, … [Skaityti toliau…]
Poleminis yra būdvardis, kilęs iš graikiško žodžio „polemos“, kuris reiškia „karas“ arba „kova“. Šis terminas vartojamas apibūdinti tekstus, argumentus ar kalbas, kuriose vyksta aštrūs, konfrontaciniai ginčai arba diskusijos. Poleminis turinys dažniausiai pasižymi kritišku, ginčytinu tonu, kuriuo siekiama paneigti ar užginčyti kitą poziciją. Polemika – tai sąvoka, reiškianti ginčą ar diskusiją, dažnai susijusią su jautriomis, prieštaringomis … [Skaityti toliau…]
Filistinai – tai senovės Vidurio Rytų tauta, gyvenusi Kanaano pakrantės regione, apimančiame dabartinio Gazos ruožo ir aplinkinių teritorijų dalį. Jų vardas dažnai minimas Biblijoje, ypač pasakojimuose apie Izraelio tautos konfliktus su jais. Filistinai buvo vieni iš pagrindinių izraelitų priešų Senajame Testamente. Filistinų kilmė siejama su jūrų tautomis – migruojančiomis gentimis, kurios, kaip manoma, atvyko į … [Skaityti toliau…]
Galijotas, dar vadinamas Galiotas, yra Biblijos personažas, kurio istorija aprašyta Pirmojoje Samuelio knygoje (1 Sam 17). Jis buvo filistinų kariuomenės milžinas, pagarsėjęs savo ūgiu, jėga ir pasipūtimu. Pasakojimas apie Galijotą ir jauną Izraelio ganytoją Dovydą tapo vienu žinomiausių Šventojo Rašto epizodų, simbolizuojančiu pergalę prieš neįveikiamą priešą Dievo pagalba. Biblijoje Galijotas pristatomas kaip kilęs iš Gato … [Skaityti toliau…]
Miafizitai yra krikščionybės srovė, išsivysčiusi po teologinių ginčų apie Kristaus prigimtį. Šis terminas kilęs iš graikiškų žodžių „μία φύσις“ („mia physis“), reiškiančių „viena prigimtis“. Miafizitai tvirtina, kad Jėzuje Kristuje yra viena dieviškoji ir žmogiškoji prigimtis, kuri susijungė į vieną neatskiriamą ir nedalomą prigimtį, bet kartu išlaikė abi prigimtis pilnas ir nekintamas. Ši teologinė pozicija buvo … [Skaityti toliau…]
Teofano Vyskupo raštas „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti“ yra vienas iš svarbiausių ortodoksų dvasinės literatūros kūrinių, kuris padeda suprasti žmogaus kelionę į Dievą. Šis veikalas pateikia gaires, kaip pasiekti tikrąją dvasinę ramybę ir įsitraukti į gyvenimą, kuris rodo Dievo valią. Rašto esmė slypi mokyme, kaip išvalyti sielą nuo nuodėmių ir pasiruošti priimti … [Skaityti toliau…]
„Prisikėlimo kanonas“, „Kanonas Paschai” (Paschos kanonas), giedamas per Velykų liturgiją, yra viena iškiliausių krikščionių švenčių giesmių, išreiškiančių džiaugsmą ir triumfą dėl Kristaus prisikėlimo. Ši giesmė yra sudaryta iš devynių giesmių arba odių, kurios šlovina Kristų kaip pergalę prieš mirtį ir tamsą. „Prisikėlimo kanonas“ dažnai priskiriamas Damaskiečiui Jonui, vienam iškiliausių Bizantijos liturginių himnografų. Kanonas prasideda garsiais … [Skaityti toliau…]