Novicijus yra asmuo, kuris pradeda savo kelią vienuolystėje, siekdamas geriau pažinti Dievo pašaukimą ir pasirengti visą gyvenimą skirti tarnystei Jam. Šis laikotarpis, vadinamas noviciatu, yra esminis procesas tiems, kurie siekia įstoti į vienuolinę bendruomenę ir pilnai įsipareigoti evangeliniam gyvenimui pagal pasirinktą regulą. Tai yra laikas, kai naujai priimtas bendruomenės narys mokosi vienuolinio gyvenimo taisyklių, įsipareigoja … [Skaityti toliau…]
Žodis „logoterapija“ kilęs iš graikų kalbos: „logos“ reiškia „prasmė“, „žodis“ arba „principas“, o „therapeia“ – „gydymas“. Terminas buvo sukurtas austrų psichiatro Viktoro E. Franklio, XX a. psichoterapijos krypties, orientuotos į žmogaus gyvenimo prasmės paiešką, pavadinimui. Franklis, remdamasis savo patirtimi nacių koncentracijos stovyklose, teigė, kad prasmės suvokimas yra pagrindinė žmogaus motyvacija ir gydymo šaltinis. Logoterapija – … [Skaityti toliau…]
Jėzaus įspėjimas „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“ (Mt 7,15) yra viena iš gilių ir aktualių jo mokymo minčių. Ši metafora perteikia ne tik pavojaus esmę, bet ir būtinybę turėti įžvalgos, kad būtų galima atpažinti tiesos iškraipymus bei apsaugoti save ir bendruomenę nuo klaidingo mokymo. Vilkas avelės … [Skaityti toliau…]
Fariziejai buvo viena reikšmingiausių judaizmo grupių, veikusių Antrojo šventyklos laikotarpiu, maždaug nuo II a. pr. Kr. iki Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kr. Jų įtaka judaizmo raidai ir vieta istorijoje neabejotinai yra reikšminga. Fariziejai laikėsi griežtų religinių principų, kuriuos rėmė tiek Rašto, tiek žodinės tradicijos laikymasis, o jų siekis išsaugoti tikėjimo grynumą dažnai buvo … [Skaityti toliau…]
Kiprijono Kartaginiečio traktatas „Apie Bažnyčios vienybę“ („De Ecclesiae Unitate“) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių tekstų, turėjęs įtakos ne tik Bažnyčios mąstymui, bet ir jos praktikai. Šiame darbe Kiprijonas pateikia savo viziją apie Bažnyčios prigimtį, struktūrą ir vienybės svarbą, pabrėždamas, kad tik ištikimybė Kristui ir Jo įkurtai bendruomenei gali užtikrinti tikėjimo vientisumą. Traktatas buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Decijaus persekiojimai yra įvykis ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, atskleidžiantis pirmųjų krikščionių tikėjimo tvirtumą ir tuo pačiu bažnytinės bendruomenės iššūkius. Šie persekiojimai vyko valdant Romos imperatoriui Decijui, kuris siekė atkurti tradicinius romėniškus dievų garbinimo papročius. Tai buvo pirmas kartas, kai Romos imperija organizuotai ir sistemingai ėmėsi veiksmų prieš krikščionis. Decijus tapo imperatoriumi 249 metais. Jo valdymo metu … [Skaityti toliau…]
Jeanas Bodinas (Jean Bodin, 1530–1596) – vienas ryškiausių XVI amžiaus Prancūzijos politinės filosofijos, teisės ir demonologijos mąstytojų. Jo vardas siejamas su modernios suvereniteto teorijos gimimu, valstybės sampratos transformacija ir vienu įtakingiausių ankstyvųjų demonologinių traktatų Europoje. Bodinas buvo teisininkas, politinės minties teoretikas, istorikas, ekonomistas ir religinės-politinės krizės laikų analitikas, kurio idėjos formavo tiek ankstyvąjį modernųjį valstybės … [Skaityti toliau…]
Penki pagrindiniai Reformacijos šūkiai, žinomi kaip Reformacijos principai, išreiškia esminius tikėjimo pagrindus, kuriuos pabrėžė protestantiškos Reformacijos teologai. Šie principai susitelkia į žmogaus santykį su Dievu, Dievo malonės reikšmę ir Biblijos autoritetą. Šūkiai išreiškia krikščioniškojo tikėjimo esmę, nukreipdami dėmesį nuo žmogaus pastangų ar bažnyčios tradicijų į Dievo veikimą. Jie suformulavo naują teologinę kryptį ir suvaidino svarbų … [Skaityti toliau…]
Soli Deo Gloria, arba „Vien Dievui šlovė“, yra vienas iš svarbiausių Reformacijos principų, kuris akcentuoja, kad visa šlovė priklauso tik Dievui. Šis principas išreiškia mintį, kad kiekviena žmogaus gyvenimo sritis – tikėjimas, darbas, kūryba, ar kasdieniai veiksmai – turi būti skirta Dievo garbei, o ne žmogaus pasididžiavimui ar kitų sukurtų autoritetų išaukštinimui. Šio principo šaknys … [Skaityti toliau…]
Sola Fide – tai Reformacijos laikotarpiu iškilęs tikėjimo principas, kuris pabrėžia, jog žmogus yra išteisinamas Dievo akyse vien tikėjimu, be darbų ar išorinių ritualų. Ši idėja buvo esminė Reformacijos teologijoje ir tapo pagrindu dvasiniam supratimui apie žmogaus santykį su Dievu. Sola Fide teigia, kad išgelbėjimas nėra pasiekiamas žmogaus pastangomis ar nuopelnais, bet yra dovana, kurią … [Skaityti toliau…]
Sola Scriptura – tai vienas iš pagrindinių principų, kylančių iš protestantiškosios Reformacijos laikų. Šis principas teigia, jog vienintelis tikėjimo, doktrinos ir gyvenimo pagrindas yra Šventasis Raštas – Biblija. Pagal Sola Scriptura, visi kiti autoritetai, įskaitant bažnyčios tradicijas, dvasininkų sprendimus ar teologinius traktatus, turi būti vertinami Rašto šviesoje ir jam pavaldūs. Tai ne tik teorinė, bet … [Skaityti toliau…]
„Solus Christus“ – vienas iš penkių pagrindinių Reformacijos šūkių, išreiškiančių pagrindinę protestantų teologijos nuostatą, kad vien Kristus yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Šis šūkis kilo Reformacijos kontekste kaip atsakas į viduramžių katalikybės praktiką, kurioje, protestantų manymu, Kristaus vaidmuo buvo sumenkintas dėl įvairių papildomų tarpininkų – Marijos, šventųjų, Bažnyčios hierarchų ir apeigų – sureikšminimo. … [Skaityti toliau…]