Manis, originaliai vadintas Mani, gimė apie 216 metus Mesopotamijoje, Persijos imperijos teritorijoje, kur susikirsdavo įvairios religijos ir kultūros. Jo vaikystė prabėgo žydų-krikščioniškoje baptistinėje bendruomenėje, kurioje buvo pabrėžiama asketika, ritualinis apsivalymas ir dvasinė disciplina. Būdamas vos dvylikos, o vėliau dvidešimt ketverių metų, Manis teigė patyręs apreiškimus iš savo dvasinio Dvynio — „Dvasios Draugo“, kuris paskyrė jį … [Skaityti toliau…]
Mani raštai (Manichaean Scriptures, Sifrē Mani) – tai ankstyvosios manichėjų religijos tekstai, siejami su jos įkūrėju Maniu (Mani, apie 216–276 m.). Nors didžioji dalis šių raštų žuvo per persekiojimus, išlikę fragmentai leidžia pažvelgti į vieną įdomiausių ir labiausiai persekiojamų senovės religijų. Manichėjai save laikė paskutiniuoju didžiuoju apreiškimu, mokymus į vieną visumą, kur yra Zaratustra, Buda … [Skaityti toliau…]
Žodis „šarlatanas“ šiandien reiškia apsimetėlį, kuris žada daugiau, nei gali, ir sąmoningai kuria klaidingą įspūdį apie savo gebėjimus. Jo šaknys siekia Italiją: iš ciarlare – „plepėti, taukšti“ – ir cerretano, Cerreto miesto pavadinimo, kuris viduramžiais garsėjo klajojančiais „gydytojais“, siūliusiais stebuklingus eliksyrus ir vaistus. Šie du žodžiai susiliejo į ciarlatano, o vėliau per prancūzų kalbą virto … [Skaityti toliau…]
Philalethes (Φιλαλήθης, „Tiesos mylėtojas“) – tai Sosiano Hieroklio, III–IV a. sandūros Romos valdininko ir filosofo, parašytas antikrikščioniškas traktatas, kuris, deja, neišliko. Visa, ką šiandien žinome apie šį kūrinį, yra Eusebijaus iš Cezarėjos pateiktos citatos ir nuorodos jo veikale „Prieš Hieroklį“ (Κατὰ Ἱεροκλέους, Contra Hieroclem). Hieroklis, būdamas vienas uoliausių Diokletiano laikų krikščionių persekiotojų, parašė Philalethes kaip … [Skaityti toliau…]
„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]
Vardas Filostratas yra graikiškos kilmės ir priklauso keliems žymiems Antikos sofistams bei rašytojams, tačiau pats žodis turi aiškią, lengvai išskleidžiamą etimologiją. Originali graikiška forma yra Φιλόστρατος (Philostratos). Šis vardas sudarytas iš dviejų dalių: phílos (φίλος) – „mylintis“, „draugiškas“, ir stratós (στρατός) – „kariuomenė“, „karo žygis“. Taigi pažodžiui vardas reiškia „tas, kuris myli kariuomenę“ arba „draugiškas … [Skaityti toliau…]
Vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuotinų vėlyvosios antikos literatūros kūrinių yra Flavijaus Filostrato (Flavius Philostratus), dažnai vadinamo Filostratu Vyresniuoju arba Sofistu, parašytas veikalas „Apolonijaus iš Tianos gyvenimas“ (lot. Vita Apollonii, gr. Βίος Ἀπολλωνίου). Šis aštuonių knygų apimties darbas, parašytas apie 220–230 m. po Kr., nėra tiesiog sausa biografija. Tai meistriškas sofistinės literatūros pavyzdys, kuriame susipina kelionių … [Skaityti toliau…]
Sampo yra vienas paslaptingiausių ir daugiasluoksnių objektų suomių–karelų mitologijoje, žinomas iš nacionalinio epo „Kalevala“. Tai ne paprastas daiktas, o simbolinis klestėjimo, gausos ir kosminės tvarkos šaltinis. Epe Sampo nukala dieviškasis kalvis Ilmarinenas, o jo paskirtis – nuolat gaminti gėrybes: miltus, druską ir auksą. Kitaip tariant, tai mitinis įrenginys, kuris be pertraukos kuria tai, ko žmonėms … [Skaityti toliau…]
Kalevala yra suomių nacionalinis epas, sudarytas iš tradicinių liaudies dainų ir mitologinių giesmių, kurias XIX amžiuje surinko ir suredagavo filologas Elias Lönnrot. Originalus pavadinimas Kalevala reiškia „Kalevo žemę“ – mitinį kraštą, kuriame vyksta didžioji dalis epinių įvykių. Šios giesmės šimtmečius buvo perduodamos žodine tradicija Karelijoje ir Suomijoje, kol Lönnrot, keliaudamas po kaimus, jas užrašė ir … [Skaityti toliau…]
Karališkasis kodeksas (Codex Regius), moksliniuose kataloguose žymimas GKS 2365 4to, yra svarbiausias pasaulyje senosios islandų literatūros rankraštis, tapęs pagrindiniu šaltiniu pažinti senovės skandinavų dvasinį pasaulį. Šis kuklios išvaizdos, apie 1270 metus Islandijoje išdirbtas pergamento rinkinys saugo 29 giesmes, kurios šiandien rinkiny pavadinimu „Poetinė Eda“ (Eddukvæði). Rankraštį sudaro 45 lapai (90 puslapių), kuriuos vieno anoniminio raštininko … [Skaityti toliau…]
Smilkymas (thymíasis) – tai vienas seniausių žmonijos ritualų, kurio metu deginamos kvapniosios dervos, mediena ar augalai (thymíamata), siekiant sukurti aromatingus dūmus. Nors šiandien ši praktika dažnai siejama su estetika ar namų jaukumu, istoriškai ji buvo fundamentali sakralinės komunikacijos dalis, tarnavusi kaip tiltas tarp materialios ir metafizinės sferų. Smilkymo šaknys glūdi ankstyvosiose Mesopotamijos, Egipto ir Indijos … [Skaityti toliau…]
Orfizmas (Orphism) – tai senovės graikų religinė ir mistinė tradicija, iškilusi maždaug VI–V a. pr. Kr. ir siejama su legendiniu dainiumi Orfėju. Nors pats Orfėjus yra mitinė figūra, jo vardu pažymėta visa pasaulėžiūra, kuri išsiskiria ypatingu dėmesiu sielos kilmei, jos likimui po mirties ir žmogaus vidiniam apsivalymui. Orfizmas nebuvo organizuota religija su šventyklomis ar kunigais … [Skaityti toliau…]