Sampo yra vienas paslaptingiausių ir daugiasluoksnių objektų suomių–karelų mitologijoje, žinomas iš nacionalinio epo „Kalevala“. Tai ne paprastas daiktas, o simbolinis klestėjimo, gausos ir kosminės tvarkos šaltinis. Epe Sampo nukala dieviškasis kalvis Ilmarinenas, o jo paskirtis – nuolat gaminti gėrybes: miltus, druską ir auksą. Kitaip tariant, tai mitinis įrenginys, kuris be pertraukos kuria tai, ko žmonėms labiausiai reikia. Ši idėja atspindi senąją svajonę apie neribotą gerovę ir pasaulį, kuriame klestėjimas atsiranda be pastangų.
Sampo prigimtis nėra iki galo aiški. Kai kurie tyrinėtojai jį sieja su senais finougrų žodžiais, reiškiančiais ašį, stulpą ar pasaulio centrą, todėl Sampo gali būti suprantamas kaip kosminis malūnas, sukantis likimą, laiką ir visatos tvarką. Kiti mano, kad tai tiesiog mitologinis gerovės generatorius – simbolinis įrankis, kuriame susijungia magija, darbas ir pasaulio sandara.
Epe Sampo tampa konfliktų objektu: jį pavagia Šiaurės šalies valdovė Louhi, o bandant jį susigrąžinti, įrenginys sudūžta ir jo dalys pasklinda po jūrą. Mitas aiškina, kad būtent iš šių nuolaužų pasaulyje atsirado klestėjimas – tarsi priminimas, kad net sudaužyti stebuklai gali duoti vaisių. Tai taip pat pasakojimas apie godumą: kol Sampo veikia, visi jo trokšta, o kai dėl jo kovojama, jis žūsta.
Žodis Sampo vartojamas kaip metafora bet kam, kas žada neribotą naudą: nuo ekonominių modelių iki politinių pažadų ar technologinių utopijų. Tai simbolis sistemos, kuri turėtų viską išspręsti, bet dažnai subyra dėl žmogiškų silpnybių.