Ar galima iš dangaus patekti į pragarą?

Ar žmogus, pasiekęs dangų – amžinosios bendrystės su Dievu būseną – gali būti „pervestas“ ar „nukeltas“ į pragarą? Šis klausimas, liečiantis Dievo gailestingumo, laisvos valios ir amžinybės prigimtį, yra sudėtingas ir retai aptariamas krikščionių teologijoje. Straipsnyje filosofiškai ir teologiškai nagrinėjama šios idėjos galimybė, remiantis Šventuoju Raštu, teologais ir filosofais. Biblijoje dangus vaizduojamas kaip galutinė būsena, … [Skaityti toliau…]

Krikšto pažadai

Krikšto pažadai atsirado pirmųjų krikščionių bendruomenėse, dar I–II amžiuje. Jau tais laikais katechumenai (krikšto besiruošiantieji) prieš krikštą viešai atsisakydavo blogio ir išpažindavo tikėjimą į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šie pažadai remiasi Naujojo Testamento mokymu: „Atsiverskite ir būkite pakrikštyti kiekvienas“ (Apd 2, 38) bei „Atsisakykite senojo žmogaus… ir apsivilkite nauju žmogumi“ (Ef 4, 22–24). … [Skaityti toliau…]

Angelų apsireiškimai

Angelų apsireiškimai yra reikšminga krikščionybės, ypač katalikų tradicijos, dalis, rodanti Dievo siunčiamų dvasinių būtybių veikimą žmogaus gyvenime. Angelai, pagal Šventąjį Raštą, yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai, kurie perteikia Jo valią, saugo tikinčiuosius ar įspėja apie dvasinius pavojus. Skirtingai nuo Mergelės Marijos ar Jėzaus Kristaus apsireiškimų, angelų regėjimai dažnai yra konkretūs, susiję su apsauga, vadovavimu ar … [Skaityti toliau…]

Hanbali mokykla

Hanbali teisės mokykla – tai griežčiausia ir mažiausiai kompromisų pripažįstanti sunitų islamo teisės kryptis. Ten, kur kitos mokyklos dar palieka vietos žmogaus protui ir aplinkybių vertinimui, Hanbali tradicija remiasi geležiniu Korano ir Hadisų žodžiu. Nėra vietos išvedžiojimams. Nuo jos gimimo IX amžiuje, kai Ahmad ibn Hanbalas (780–855) nepabūgo nei kalėjimų, nei rykščių, ši mokykla išliko … [Skaityti toliau…]

Miestai Biblijoje

Biblijoje miestai yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo buvimą, Jo tautos istoriją, dvasinius išbandymus ir eschatologinę viltį. Miestai buvo politiniai, religiniai ir kultūriniai centrai, kuriuose vyko Dievo apreiškimai, Sandoros atnaujinimai ir svarbūs tikėjimo įvykiai. Jeruzalė, pavyzdžiui, simbolizuoja Dievo buveinę ir dvasinį Izraelio centrą (Ps 48, 1–2), o Babilonas – nuodėmę ir pasaulinę galią, prieštaraujančią Dievui (Apr … [Skaityti toliau…]

Kas yra altoriaus kryžius?

Altoriaus kryžius yra krikščioniškas simbolis, nuolat stovintis ant altoriaus per šventąsias Mišias ar kitas liturgines apeigas. Šis kryžius, dažnai nedidelis, bet išraiškingas, yra centrinis liturgijos elementas, simbolizuojantis Kristaus auką ir Jo buvimą Eucharistijoje. Skirtingai nuo procesinio kryžiaus, kuris nešamas, altoriaus kryžius yra stacionarus, skirtas sutelkti tikinčiųjų dėmesį į kryžiaus slėpinį – Kristaus kančią, mirtį ir … [Skaityti toliau…]

Įsakė parduoti tarną drauge su žmona ir vaikais

„Kadangi šis neturėjo iš ko atiduoti, valdovas įsakė jį parduoti drauge su žmona, vaikais ir visa, ką turėjo, ir taip atlyginti skolą.“ Mato 18, 25 Palyginimas apie nesigailestingą tarną iš Mato 18, 23–35 yra vienas iš Jėzaus pamokymų apie atleidimą, Dievo gailestingumą ir tai, kaip mes turime elgtis su kitais. Palyginime Jėzus pasakoja apie karalių … [Skaityti toliau…]

Atleisti reikia iki 77 kartų

Ši citata iš Mato evangelijos 18, 21–22 aprašo, kaip Petro klausimas Jėzui apie atleidimą tampa proga paaiškinti krikščioniškojo atleidimo ribas (arba, tiksliau, jų nebuvimą). Petro klausimas išreiškia tam tikrą žmonių požiūrį į atleidimą, o Jėzaus atsakymas parodo beribės atleidimo dvasios svarbą. „Tada priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, jei mano brolis nusidėtų prieš mane, kiek kartų … [Skaityti toliau…]

Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau

Frazė „Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau“ yra paimta iš Psalmės 62, 11. Ši ištrauka Biblijoje skamba taip: „Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau: galybė priklauso Dievui.“ Ši frazė yra būdas išreikšti Dievo žodžio galybę ir svarbą. „Kartą tarė, du kartus girdėjau“ yra hebrajiška išraiška, kuri reiškia, kad tai, ką Dievas sako, yra labai svarbu … [Skaityti toliau…]

Viešpats atėjo ir suskaičiavo žvaigždes

Frazė „Viešpats atėjo ir suskaičiavo žvaigždes“ yra paimta iš Psalmės 147, 4: „Jis nustato žvaigždžių skaičių ir jas visas vadina vardais.“ (Ps 147, 4). Ši eilutė pabrėžia Dievo visagalybę, išmintį ir valdžią visai kūrinijai. Dievas ne tik sukūrė visas žvaigždes, bet ir žino kiekvienos jų skaičių ir vadina jas vardais. Tai rodo Dievo visuotinį žinojimą … [Skaityti toliau…]