Apatija – tarsi pilkas rūkas, apgaubiantis sielą, kai niekas nebedžiugina, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, emocinį sustingimą ar motyvacijos stoką. Žodis „apatija“ kilęs iš graikų kalbos apatheia, sudaryto iš a- („be“) ir pathos („jausmas“, „kentėjimas“), taigi pažodžiui reiškia „bejautrumą“ arba „jausmų nebuvimą“. Senovės Graikijoje apatheia ne visada turėjo neigiamą atspalvį … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikija – tai ne tik filosofijos, demokratijos ir meno lopšys, bet ir visuomenė, kurioje klestėjo hedonistinės praktikos: orgijos, prostitucija, pederastija ir kiti malonumų vaikymosi būdai. Šios praktikos, dažnai aprašomos su susižavėjimu ar pasibaisėjimu, buvo giliai įsišaknijusios graikų kultūroje ir atspindėjo jų požiūrį į seksualumą, moralę bei socialinę hierarchiją. Orgijos ir simposionai Graikų symposion (puota) … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos kelios milžiniškos tautos ir pavieniai asmenys, sudarantys intriguojančią milžinų tradiciją. Šios giminės – nefilimai, rafaimai, Anakimai, Emimai, Zamzuminai, taip pat tokios figūros kaip Ogas, Goliatas ir Išbi-Benobas – dažnai siejamos per bendrą kilmę, geografiją ar mitologinį kontekstą. Jų istorijos, nors fragmentiškos, perteikia teologinę žinią apie Dievo galios triumfą prieš, atrodytų, neįveikiamas jėgas. … [Skaityti toliau…]
Dievo omnipotence, arba visagalybė, yra teologinė doktrina, teigianti, kad Dievas turi neribotą galią ir gali padaryti viską, kas neprieštarauja Jo prigimčiai ir logikos dėsniams. Terminas omnipotence kilęs iš lotynų kalbos žodžių omni (visa) ir potentia (galia, jėga). Ši savybė yra pagrindinė monoteistinių religijų, tokių kaip krikščionybė, islamas ir judaizmas, mokyme. Jose Dievas laikomas visatos kūrėju … [Skaityti toliau…]
Tomistinis institutas (angl. The Thomistic Institute) – tai šiuolaikinė dominikonų iniciatyva, kurios tikslas – skleisti klasikinę krikščionišką mintį šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ypač tarp studentų, intelektualų ir ieškančių žmonių. Institutas remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofine ir teologine tradicija, tačiau ne kaip muziejine relikvija, o kaip gyvu idėjų šaltiniu, gebančiu atsakyti į šių laikų klausimus. Jis buvo … [Skaityti toliau…]
Spiritual but not Religious (SBNR), lietuviškai „dvasiški, bet ne religingi“, – tai žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės, dvasingumo ar ryšio su kažkuo didesniu, bet atmeta tradicines religijas, tokias kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Tai nėra organizuotas judėjimas ar grupė su aiškiomis taisyklėmis – greičiau požiūris, tapęs itin populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, ypač tarp jaunesnių kartų, gyvenančių … [Skaityti toliau…]
„Lumen Gentium“ – tai viena iš keturių pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dogmatinių konstitucijų, priimta 1964 m. lapkričio 21 d. Jos pavadinimas reiškia „Tautų šviesa“, ir tai – pirmieji dokumento žodžiai, kuriais Kristus įvardijamas kaip visos žmonijos šviesa. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų per visą jos istoriją, kuriuo buvo iš esmės naujai apibrėžta Bažnyčios tapatybė, jos … [Skaityti toliau…]
Adhortacija Vita Consecrata yra vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie pašvęstąjį gyvenimą. Tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 1996 m. kovo 25 d. paskelbė šventasis popiežius Jonas Paulius II po sinodo, skirto vienuoliniam ir kitokiam pašvęstajam gyvenimui. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotynų adhortatio, reiškiančio „paskatinimą, paraginimą“. Lietuviškai dažnai sakoma „apaštališkasis paraginimas“, o originaliame tekste vartojamas pavadinimas italų … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo ir tvarkos komisija (angl. Faith and Order Commission) yra viena svarbiausių Pasaulio Bažnyčių tarybos struktūrų, kuri glaudžiai susijusi su ekumeniniu judėjimu – tai reiškia, kad jos pagrindinis tikslas yra ieškoti teologinio pagrindo krikščionių vienybei. Jei krikščionių vienybės siekis būtų pastatas, ši komisija būtų jo pamatai – nes kalbasi ne apie paviršinius susitarimus, o apie … [Skaityti toliau…]
Kedeshah (hebrajiškai: קְדֵשָׁה) – tai Biblijoje sutinkamas terminas, reiškiantis šventyklos prostitutę arba moterį, kuri dalyvavo pagoniškuose kulto ritualuose, kur lytiniai santykiai buvo laikomi dvasinio ryšio su dievybėmis išraiška. Skirtingai nei zonah (paprasta prostitutė), kedeshah buvo susijusi su religine praktika. Žodis kedeshah kilo iš hebrajų šaknies qadosh – šventas arba pašvęstas. Tai ironiška, nes šios moterys … [Skaityti toliau…]