Šventyklos ritinys yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių Kumrano radinių (Qumran), suteikęs naujų duomenų apie antikinės judaizmo bendruomenės įsivaizduotą šventyklos tvarką, įstatymus ir kulto praktiką. Kumrano radiniuose jis žinomas kaip Temple Scroll (Šventyklos ritinys), o pagrindiniai jo fragmentai yra 11Q19 ir 11Q20. Tai ilgiausias iš visų Negyvosios jūros ritinių, išsiskiriantis tiek apimtimi, tiek teologine struktūra. Ritinys … [Skaityti toliau…]
Targumai yra aramėjiški hebrajiškų Raštų vertimai ir parafrazės, atsiradusios laikotarpiu, kai žydų bendruomenė kasdien vartojo aramėjų kalbą, o hebrajų kalba buvo išlaikoma liturgijoje. Qumrano radiniai, tarp jų Targum of Leviticus (Kunigų knygos targumas) (4Q156 [4QtgLev]) ir Targum of Job (Jobo knygos targumas) (4Q157 [4QtgJob], 11Q10 [11QtgJob]), suteikė galimybę pažvelgti į ankstyviausias targumų formas, kurios egzistavo … [Skaityti toliau…]
Motu proprio Tarp rūpesčių (Tra le sollecitudini) yra popiežiaus Pijaus X 1903 m. lapkričio 22 d. paskelbtas dokumentas, kuriuo buvo siekiama atnaujinti ir sureguliuoti šventosios muzikos praktiką Katalikų Bažnyčioje. Žodis motu proprio reiškia popiežiaus dokumento rūšį, paskelbtą jo paties iniciatyva, todėl jis aiškinamas kaip „popiežiaus asmenine valia paskelbtas dokumentas“. Tai vienas svarbiausių XX amžiaus pradžios … [Skaityti toliau…]
Gratijanas (lot. Gratianus) yra XII amžiaus kanonų teisės kūrėjas, kurio veikalas Concordia discordantium canonum tapo vienu svarbiausių viduramžių teisės tekstų. Šis kūrinys, vėliau pramintas Decretum Gratiani, suformavo sisteminį Bažnyčios teisės pagrindą ir tapo kertiniu Corpus Iuris Canonici elementu. Nors apie patį Gratijaną išliko nedaug biografinių duomenų, jo darbas turėjo milžinišką įtaką tiek teologijai, tiek teisės … [Skaityti toliau…]
Instrukcija Šventoji muzika (lot. Musicam Sacram) yra dokumentas, kurį Katalikų Bažnyčia paskelbė po Vatikano II Susirinkimo, siekdama aiškiai apibrėžti liturginės muzikos vietą ir funkciją atnaujintoje liturgijoje. Ji buvo paskelbta 1967 m. kovo 5 d., praėjus ketveriems metams po Konstitucijos apie šventąją liturgiją priėmimo, todėl tapo praktiniu įgyvendinimo dokumentu, skirtu tiek giedotojams, tiek kunigams, tiek visoms … [Skaityti toliau…]
Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Šventajame Rašte, ypač Mato evangelijos 25-ajame skyriuje, randame vieną iš labiausiai įsimintinų Jėzaus pasakojimų apie Paskutinį teismą. Šiame pasakojime Kristus apibūdina save kaip Karalių, sugrįžusį visiems laikams, kuris „pasodins avis savo dešinėje, o ožius – kairėje“ (plg. Mt 25, 33). Tokia ne tik vaizdinga, bet ir itin reikšminga scena tapo galingu dvasiniu mokymu, atskleidžiančiu teisingumo … [Skaityti toliau…]
Ši frazė, ištarta Jėzaus paskutinės vakarienės metu, atskleidžia vieną esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų: Dievas Tėvas mums apreikštas per Sūnų. Kai mokinys Pilypas prašo Jėzaus: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir to mums pakaks“ (Jn 14, 8), Kristus atsako: „Kas matė mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9). Šiais žodžiais Jėzus pabrėžia savo asmens vienybę su Dievu Tėvu … [Skaityti toliau…]
Biblinėje kalboje frazė „ieškoti Dievo veido“ (hebr. pānîm) reiškia ne vien tikrąjį Dievo atvaizdą, bet ir artimą Jo buvimą, malonės bei meilės patyrimą. Šventajame Rašte šis motyvas atskleidžia gilų troškimą susitikti su Dievu, patirti Jo artumą. Psalmistas rašo: „Sako mano širdis: „Ieškokite jo veido.“ Tavo veidą, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8). Šie žodžiai puikiai … [Skaityti toliau…]
Krikščionybėje Paskutinio teismo diena – tai ne siaubo filmas su ugnimi ir sieros ežerais, o Dievo plano kulminacija. Jėzus Kristus, vadinamas Žmogaus Sūnumi, sugrįš, kaip aprašyta Mato evangelijoje (Mt 25, 31). Tada visi – gyvieji ir mirusieji – bus surinkti. Teismas vyks pagal darbus: kas rodė meilę, gailestingumą artimui, tie paklius į amžinąjį gyvenimą danguje, … [Skaityti toliau…]
„Arda Virafo kelionė“ (pahlavių kalba Ardā Wīrāz Nāmag) – tai senovinis zoroastrizmo tekstas, parašytas viduriniosios persų (pahlavių) kalba, datuojamas maždaug III–VII a. po Kr. Šis kūrinys priskiriamas viduramžių persų literatūrai ir yra vienas svarbiausių zoroastrizmo religinių tekstų, atspindinčių to meto tikėjimą, moralę ir kosmologiją. Tai nėra šiuolaikinio romano ar grožinės literatūros knyga, o veikiau religinis-didaktinis … [Skaityti toliau…]
Viduramžiais geometrija buvo laikoma ne tik matematikos šaka, bet ir dieviškosios tvarkos atspindžiu. Dievas, vadinamas „dangiškuoju geometru“ (Divinus Geometer), buvo vaizduojamas kaip kūrėjas, naudojantis geometrinius principus, tokius kaip proporcijos, simetrija ir harmonija, kurdamas pasaulį. Ši idėja atsispindėjo teologijoje, architektūroje, mene ir rankraščiuose, kur Dievas vaizduotas laikantis skriestuvą – įrankį, simbolizuojantį Jo tikslumą ir tobulumą. Žodis … [Skaityti toliau…]