Šios maldos yra skirtos tiems, kurių siela ir širdis patiria skausmą, nerimą ar liūdesį. Jos suteikia paguodą, stiprybę ir primena, kad Dievas yra arti kiekvieno kenčiančiojo. Šv. Augustino malda „Vesk mane, Viešpatie“ „Vesk mane, Viešpatie, savo keliu, ir aš eisiu tavo tiesa.Džiaugsmo pilna tegu būna mano širdis, kad bijočiau tavo vardo.Viešpatie, mano Dieve, visa širdimi … [Skaityti toliau…]
Ar gali būti, kad mes jau tūkstančius metų neteisingai suprantame tikrovę? Mokslininkai ir filosofai nuolat ieško atsakymų į didžiuosius klausimus: kas mes esame, iš kur atėjome ir kas laukia po šio gyvenimo? Tačiau visa mūsų dabartinė matematika, fizika ir net dvasiniai mokymai remiasi sąvoka, kuri galbūt neegzistuoja – skaičiumi nulis. Visatoje nėra tuštumos. Net ir … [Skaityti toliau…]
„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]
„Neatskleistas nuosprendis“ (lot. decretum absconditum) – tai kalvinizmo (plačiau – reformuotos teologijos) terminas, nusakantis, jog galutinis Dievo apsisprendimas dėl kiekvieno žmogaus išgelbėjimo ar pasmerkimo lieka paslaptyje, t. y. nėra iki galo suvokiamas ar paaiškinamas žmogaus proto. Kalvinas pabrėžė, kad Dievas yra absoliučiai suvereni būtybė, tad žmogaus ribotas protas negali visapusiškai įžvelgti dieviškosios išminties bei sprendimų … [Skaityti toliau…]
„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]
Presbiteriai – tai krikščioniškosios tradicijos dvasininkai, dar vadinami „vyresniaisiais“. Pats žodis „presbyteros“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „vyresnysis“ arba „senolis“. Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių presbiteriai užėmė svarbią vietą bendruomenių gyvenime. Jie buvo atsakingi už pamokslavimą, sakramentų teikimą, paguodą, vilties skleidimą tarp tikinčiųjų bei ganytojišką rūpestį. Juos minint, Šventajame Rašte dažnai vartojamas terminas „vyresnysis“, … [Skaityti toliau…]
Šv. Grigaliaus Didžiojo, originaliai vadinamo Gregorius Magnus (lotynų k.), veikalas „Regula Pastoralis“ (lot. Liber Regulae Pastoralis, angl. Pastoral Care arba Pastoral Rule, liet. Ganytojo taisyklė) yra vienas svarbiausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašytas apie 590–591 m., netrukus po to, kai Grigalius buvo išrinktas popiežiumi. Šis keturių dalių veikalas, skirtas vyskupams ir dvasininkams, yra praktinis vadovas, kaip … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]
Satanistų šventykla (The Satanic Temple, sutrumpintai TST) – tai šiuolaikinis religijos ir politinio aktyvizmo judėjimas, įkurtas 2013 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nepaisant šokiruojančio pavadinimo ir satanistinės simbolikos, TST netiki nei Dievu, nei Šėtonu kaip antgamtinėmis būtybėmis. Jų naudojama Šėtono figūra yra simbolis, atspindintis nepriklausomą mąstymą, sąmoningą maištą prieš autoritarizmą ir žmogaus teisę laisvai gyventi pagal … [Skaityti toliau…]
Džindža: šintoizmo šventovė kami garbinimui Džindža – tai šintoistų šventovė Japonijoje, skirta kami (dvasių ar dievybių) garbinimui, simbolizuojanti gamtos ir protėvių šventumą. Žodis džindža (jap. 神社) kilęs iš japonų kalbos, kur jin reiškia „dievybė“ arba „kami“, o sha – „šventovė“ ar „vietą“. Lietuvių kalboje vartojamas kaip džindža, transkribuojant japonišką tarimą. Anglų kalboje naudojamas terminas jinja … [Skaityti toliau…]
Žemė nuo seniausių laikų laikyta šventa, gyva ir motiniška būtybe. Ji nėra vien mineralų paviršius ar žmonių scena – religiniame mąstyme ji yra pradžia ir pabaiga, gimimo, mirties ir atgimimo ciklo centras. Visos didžiosios religijos ją laiko tarpininke tarp dangaus ir žmogaus, vieta, kur susitinka dieviškumas ir kūniškumas. Ji – stabilumo pagrindas, iš kurio kyla … [Skaityti toliau…]
Žodis antropozofija kilęs iš dviejų graikų kalbos šaknų: ánthrōpos (ἄνθρωπος) – „žmogus“ ir sophía (σοφία) – „išmintis“. Pažodžiui jis reiškia „žmogaus išmintį“ arba „išmintį apie žmogų“. Ši sąvoka reiškia siekį pažinti žmogų ne tik iš išorės – kaip biologinę ar psichologinę būtybę – bet ir iš vidaus, kaip dvasinį kūrinį, turintį ryšį su visatos ir … [Skaityti toliau…]