Kas yra panenteizmas?

Panenteizmas – tai filosofinė ir religinė pasaulėžiūra, teigianti, kad dievas yra ir visatos dalis, ir tuo pačiu ją pranoksta. Skirtingai nuo panteizmo, kuris dievą tapatina su visata, panenteizmas laiko, kad dievas yra imanentiškas (esantis visatoje) ir transcendentinis (viršijantis visatą). Terminas kilęs iš graikų kalbos: „pan“ (viskas), „en“ (į) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „viskas yra dieve“. … [Skaityti toliau…]

Kas yra deizmas?

Deizmas – tai filosofinė ir religinė pasaulėžiūra, teigianti, kad egzistuoja aukščiausia būtybė arba dievas, sukūręs visatą, tačiau po sukūrimo nesikiša į jos veikimą ar žmonių gyvenimus. Deizmas pabrėžia protą, gamtos dėsnius ir atmeta antgamtinius įvykius ar dieviškus apreiškimus, būdingus tradicinėms religijoms. Pagrindinės savybės: Kilmė ir istorinis kontekstas: Pavyzdžiai: Skirtumai nuo kitų sistemų: Lietuvių mitologijoje deizmo … [Skaityti toliau…]

Kas yra monolatrija?

Monolatrija – tai religinė sistema, kurioje pripažįstama daugelio dievų egzistencija, tačiau garbinamas tik vienas dievas, laikomas aukščiausiu ar svarbiausiu. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „monos“ (vienas) ir „latreia“ (garbinimas). Skirtingai nuo monoteizmo, kuris tvirtina, kad egzistuoja tik vienas dievas, monolatrija neatmeta kitų dievų, bet juos laiko mažiau reikšmingais arba pavaldžiais. Pagrindinės savybės: Istoriniai pavyzdžiai: … [Skaityti toliau…]

Kas yra esybė?

Kai ištariame „esybė“, tartum pravėrėme senų filosofinių dirbtuvių duris, kur tyliai dūzgia šimtmečių senumo klausimai. Esybė – tai ne objektas, ne daiktas, net ne kokia paslėpta substancija. Ji – pats buvimo pagrindas. Tai, kas leidžia daiktams būti tuo, kuo jie yra. Senovės graikai turėjo žodį ousia (οὐσία), kuris vėliau tapo esybės atitikmeniu. Aristotelis aiškino, kad … [Skaityti toliau…]

Kas yra dausos?

Dausos lietuvių mitologijoje ir folklore yra pomirtinio pasaulio vieta, laikoma dangiška, šventa erdve, kur keliauja mirusiųjų sielos. Tai ne visai „rojus“, o labiau dvasių buveinė, siejama su dangumi, žvaigždėmis ar debesimis. Dausose gyvena dievai (pvz., Perkūnas, Dievas) ir geros sielos, kurios po mirties ilsisi ar tęsia gyvenimą harmonijoje. Jos vaizduojamos kaip šviesios, ramios, kartais pasiekiamos … [Skaityti toliau…]

Kas yra panteonas?

Žodis panteonas yra kilęs iš senovės graikų kalbos ir turi gilią istorinę bei kultūrinę reikšmę, dažnai siejamą su religija, mitologija ir architektūra. Žodis „panteonas“ kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio πάνθεον (pántheon), kuris sudarytas iš dviejų dalių: Taigi, pažodžiui „panteonas“ reiškia „visi dievai“ arba „visų dievų [vietą]“. Šis terminas pirmiausia buvo naudojamas senovės Graikijoje, o … [Skaityti toliau…]

Deivė Pertunda: Pirmojo akto deivė

Romėnų mitologijoje deivė Pertunda užima unikalią, tačiau subtilią vietą panteone. Ji yra pirmojo santuokinio akto deivė, susijusi su intymiu jaunavedžių gyvenimo momentu. Nors apie Pertundą išlikę nedaug rašytinių šaltinių, jos vaidmuo rodo Romėnų kultūros požiūrį į santuoką, vaisingumą ir ritualų svarbą. Pertunda yra smulki, bet reikšminga Romėnų deivė, kurios vardas kilęs iš lotyniško žodžio „pertundere“, … [Skaityti toliau…]

Panikos Dievas Fobas

Kai kovoje kyla šūksnis, kai karių širdys užplūsta šaltas, nevaldomas siaubas – tai veikia Fobas, senovės graikų panikos dievas. Jis nešiojasi ne tik pavardę („fobija“ kilo iš jo vardo), bet ir pačią geriausiai žinomą žmogaus emociją – gryną, paralyžiuojančią baimę. Fobas gimė iš dviejų priešingų jėgų – Areso, kraugo troškančio karo dievo, ir Afroditės, meilės … [Skaityti toliau…]

Senovės lietuvių dievai

Lietuvių mitologija – tai turtingas ir daugiasluoksnis kultūros paveldas, rodantis senovės baltų pasaulėžiūrą, gamtos garbinimą ir dvasinį ryšį su aplinka. Senovės lietuvių dievai ir deivės, tokie kaip Dimstipatis, Gabija ar Giltinė, buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – jie globojo namus, derlių, gamtos stichijas ir net žmogaus likimą. Šiame puslapyje pateikiamas lietuvių senovės dievų sąrašas su … [Skaityti toliau…]

Paskutinė popiežiaus Pranciškaus žinia

2025 metų kovo 19 dieną, gulėdamas „Gemelli“ ligoninėje Romoje, popiežius Pranciškus parašė paskutinę oficialią žinią Bažnyčiai.Tai buvo 62-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga skirtas laiškas, pavadintas „Vilties piligrimai: gyvenimo dovana“.Žinia paskelbta 2025 m. gegužės 11 d., jau po jo mirties, ir tapo savotišku jo testamentu pasauliui. Popiežius kviečia jaunimą būti vilties piligrimais – tais, … [Skaityti toliau…]