Lavra – tai unikalus vienuolynų tipas, daugiausia siejamas su Rytų krikščionybe, ypač stačiatikybe, simbolizuojantis dvasinį atsiskyrimą ir bendruomeninį gyvenimą. Žodis lavra kilęs iš graikų kalbos laura (Λαύρα), iš pradžių reiškusio „siaurą gatvę“ ar „alėją“ mieste, vėliau pritaikyto apibūdinti atsiskyrėlių ląstelių ar urvų sankaupą aplink centrinę bažnyčią. Rytų krikščionybėje lavra yra vienuolynas, kuriame derinamas atsiskyrėliškas (eremitinis) … [Skaityti toliau…]
Mefistofelis (vok. Mephistopheles, kartais rašomas Mephistophilis ar Mefisto) yra vienas žymiausių literatūrinių velnio įvaizdžių, geriausiai žinomas iš Johanno Wolfgango von Goethe’s tragedijos Faustas. Kaip gundytojas, skeptikas ir žmogaus sielos siekėjas, Mefistofelis simbolizuoja blogio pagundą, moralinį nuopuolį ir žmogaus kovą su savo troškimais. Mefistofelio vardo etimologija nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis sudarytas iš graikų … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų Dievo vardų, vartojamų žydų ir krikščionių tradicijose, Adonajus užima ypatingą vietą. Tai ne tiek Dievo asmeninis vardas, kiek pagarbus kreipinys, reiškiantis „Viešpatie” arba „Mano Valdove”. Žodis Adonajus (hebrajiškai Adonāy) kilęs iš žodžio „Adon”, kuris reiškia „šeimininką”, „valdovą” arba „viešpatį”. Hebrajų kalboje galūnė „-aj” rodo daugiskaitą, kuri dažnai naudojama kaip „didybės daugiskaita” (pluralis maiestatis), … [Skaityti toliau…]
Nekaltai Pradėtoji (lot. Immaculata Conceptio) yra vienas svarbiausių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis tikėjimą, kad Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės. Šis titulas, giliai įsišaknijęs krikščionių teologijoje, išreiškia Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį. Titulas Nekaltai Pradėtoji kyla iš 1854 m. popiežiaus Pijaus IX bulėje Ineffabilis Deus paskelbtos dogmos, teigiančios, kad … [Skaityti toliau…]
Stella Maris, lotyniškai reiškiantis „Jūros žvaigždė“, yra vienas iš daugelio Mergelės Marijos titulų Romos katalikų tradicijoje. Šis poetinis ir simbolinis vardas rodo Marijos, kaip dvasinės vedlės ir užtarėjos, vaidmenį, ypač siejamą su jūreiviais, keliautojais ir tais, kurie ieško orientyro gyvenimo audrose. Stella Maris kilo iš lotynų kalbos, kur stella reiškia „žvaigždė“, o maris – „jūra“. … [Skaityti toliau…]
Ši mintis kyla iš senų filosofinių ginčų: jei žmogus praranda atmintį, ar lieka tas pats „aš”? Ar siela, ta nemateriali esybė, kurią daugelis laiko nemirtinga, priklauso nuo smegenų saugomų prisiminimų? Pirmiausia, prisiminkime klasikinį pavyzdį iš filosofijos. Johnas Locke’as, XVII amžiaus mąstytojas, teigė, kad asmenybė – tai tęstinė atmintis. Jei pamiršti savo praeitį, tarsi prarandi save. … [Skaityti toliau…]
Žodis „fobija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „phobos“, reiškiančio baimę, siaubą ar paniką. Graikų mitologijoje Fobas (Φόβος) buvo karo dievo Arėjo sūnus, personifikavęs baimę ir siaubą, lydėdavęs mūšius. Šis terminas buvo perimtas į lotynų kalbą ir vėliau į kitas Europos kalbas, įgydamas platesnę reikšmę, susijusią su intensyvia, dažnai iracionalia baime. Fobija – tai stipri, nevaldoma … [Skaityti toliau…]
Kanoninių įstatymų laikymosi priesaika susiformavo viduramžių Katalikų Bažnyčioje, kai pradėta reikalauti, kad asmenys, einantys atsakingas bažnytines pareigas arba dirbantys bažnytiniuose teismuose, viešai pasižadėtų gerbti ir vykdyti Kanonų teisės kodekso (Codex Iuris Canonici) nuostatas. Pirmą kartą tokio pobūdžio priesaikos paminėtos XII amžiaus Bažnyčios teisės rinkiniuose ir oficialiai įtrauktos į vėlesnius Kodeksus. Šią priesaiką duoda asmenys, priimantys … [Skaityti toliau…]
„Dangaus vartai“ (Heaven’s Gate) buvo religinė sekta, veiksusi JAV XX a. pabaigoje, žinoma dėl savo apokaliptinių įsitikinimų ir tragiškos pabaigos – 1997 m. masinės savižudybės, kai 39 nariai nusižudė, tikėdami, kad jų sielos bus perkeltos į ateivių kosminį laivą. „Dangaus vartai“ buvo įkurta 1974 m. Marshallo Applewhite’o ir Bonnie Nettles, kurie save laikė pranašais, pavadinę … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris ne visada garsiai ištariamas bažnyčioje, bet dažnai tyliai kirba žmogaus širdyje. Jį gali užduoti ne tik skeptikas ar netikintis, bet ir tikintis, kuris ilgisi atsakymo: ar Dievo meilė sąlyginė? Ar ji duodama tik tiems, kurie tiki, meldžiasi, seka Jo įstatymais? O kas, jei kažkas nuoširdžiai gyvena ieškodamas tiesos, bet neturi tikėjimo? Ar … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „Bažnyčia“, pagalvoja apie maldą, mišias, šventes, gal apie tylą ir žvakių šviesą. Bet Bažnyčios misija visada buvo daugiau nei tik pamaldos. Ji – ne tik apie sielos reikalus. Ji – ir apie duoną. Apie teisingumą. Apie žmogų, kuris stovi gatvės kampe su plastiko maišeliu, kuriame visas jo gyvenimas. Skurdas – ne … [Skaityti toliau…]
Anihiliacionistai – tai krikščionys teologai ir tikintieji (daugiausia evangelikai protestantai, bet pasitaiko ir tarp kitų konfesijų), kurie tiki, kad galutinė neišgelbėtųjų bausmė nėra amžinos sąmoningos kančios pragare, o visiškas sunaikinimas – kūno ir sielos išnykimas, tarsi jie būtų ištrinti iš egzistencijos. Žodžio kilmė Tai žmonės, kurie sako: Žymiausi pavyzdžiai: Anihiliacionistai tiki, kad Dievo galutinis sprendimas … [Skaityti toliau…]