„Apaštalo Tado (Judo) darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Thaddaei“, graikiškai siejami su pavadinimu „Praxeis tou Thaddaiou“ arba „Πράξεις τοῦ Θαδδαίου“, angliškai žinomi kaip „Acts of Thaddaeus“, yra krikščioniškas apokrifinis pasakojimas apie Tadą, dar vadinamą Judu Tadu. Lietuviškame pavadinime minimas Judas Tadas neturi būti painiojamas su Judu Iskarijotu. Kūrinys priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, todėl nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Barnabo darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Barnabae“ arba „Acta Barnabae apostoli“, angliškai žinomi kaip „Acts of Barnabas“, dar sutinkami pavadinimais „Travels and Martyrdom of Saint Barnabas the Apostle“ ir „The Journeyings and Martyrdom of St. Barnabas the Apostle“. Mokslinėje literatūroje vartojama ir santrumpa Acts Barn. Tekstas priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, vadinasi, jis nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
Traukinio dilema – tai klasikinis moralės galvosūkis, suformuluotas 1967 m. filosofės Philippos Foot. Situacija paprasta, bet kelianti gilius klausimus: traukinys važiuoja bėgiais ir netrukus pervažiuos penkis pririštus žmones. Prie svirties stovintis asmuo gali perjungti traukinį į kitą kelią, kur pririštas vienas žmogus. Ką daryti? Leisti žūti penkiems ar aktyviai nukreipti traukinį į vieną auką? Ši … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Gottfriedas Leibnizas, vienas subtiliausių XVII amžiaus mąstytojų, suformulavo klausimą, kuris iki šiol kelia sumišimą tiek filosofams, tiek teologams, tiek mokslininkams: „Kodėl iš viso yra kažkas, o ne niekas?” Šis klausimas nėra apie tai, kodėl egzistuoja konkretus daiktas ar net visata – jis prasiskverbia giliau, iki pat buvimo šaknų. Kodėl apskritai kas nors egzistuoja? Įprasta manyti, … [Skaityti toliau…]
Pleroma – tai terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio πλήρωμα (plērōma), reiškiančio „pilnatvę“, „užbaigtumą“ ar „visumą“. Gnostinėje tradicijoje pleroma žymi tikrąją, dieviškąją būties sritį, esančią už materiališko, netobulo pasaulio. Tai tobula Dievo pilnatvė – šviesos, sąmonės ir grynosios realybės pasaulis, kuriame nėra nei trūkumo, nei kančios. Pagrindinės idėjos: Gnosticizme:• Pleroma yra Dievo pilnatvė, iš kurios … [Skaityti toliau…]
Bootstrap, arba kilpos, paradoksas – tai viena iš keisčiausių laiko kelionių teorijų, kurioje objektas, idėja ar net asmuo egzistuoja be aiškios pradžios. Viskas sukasi tarsi uždaroje kilpoje: ateitis tampa praeitimi, o praeitis – ateitimi. Pavyzdžiui, žmogus nukeliauja į praeitį ir perduoda knygos idėją, kurią tas pats žmogus vėliau parašo, nes jau buvo ją žinojęs iš … [Skaityti toliau…]
Apokrifonas – tai tekstas, susijęs su šventaisiais raštais, bet nepripažįstamas oficialiu Bažnyčios kanonu. Žodis kilęs iš graikų kalbos apokryphos, reiškiančio „paslėptas“, „slaptas“ arba „neatviras“. Ankstyvųjų krikščionių laikais apokrifonais vadinti raštai, kurie buvo laikomi dvasiškai svarbiais ar įdomiais, tačiau dėl įvairių priežasčių – doktrinos neatitikimų, kilmės neaiškumo ar teologinių ginčų – nebuvo įtraukti į Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Ar mūsų pasaulis – ne Dievo šedevras, o netobulo demiurgo klaida, sukūrusi kančios ir iliuzijų kalėjimą? Gnostikų kosmologija teigia, kad materialus pasaulis yra demiurgo – arogantiškos, ribotos dievybės – kūrinys, o tikrasis Dievas slypi anapus šios „kosminės klaidos“. Gnostikų tekstuose, ypač Nag Hammadi bibliotekoje (II–IV a.), demiurgas yra netobula būtybė, dažnai siejama su Senojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Budistinė tuštuma (šūnyata) – tai ne nieko nebuvimas, o gili įžvalga, kad visi reiškiniai neturi savarankiškos prigimties ir kyla iš tarpusavio priklausomybės. Jūsų pateiktame kontekste Meistras Eckhartas ir teologinis nihilizmas artėja prie šios idėjos, teigdami, kad „Dievas nėra nei geras, nei galingas – Jis tiesiog yra“, o visi apibūdinimai yra žmogaus projekcijos. Šis straipsnis nagrinėja … [Skaityti toliau…]
Viešpaties metai (anno Domini, AD) – tai krikščioniška laiko skaičiavimo sistema, pradedanti metus nuo tariamo Jėzaus Kristaus gimimo, kuri tapo pasauliniu standartu. Šis straipsnis paaiškina termino kilmę, reikšmę, alternatyvius pavadinimus, naudojimą, istoriją, įdomius faktus, žymiausius pavyzdžius ir citatas. Anno Domini lotyniškai reiškia „Viešpaties metais“, nurodant metus po Jėzaus Kristaus gimimo. Lietuvių kalboje vartojamas kaip Viešpaties … [Skaityti toliau…]
Dvigubi vienuolynai (monasteria duplicia) – tai viduramžių krikščionių šventovės, kuriose vyrai ir moterys vienuoliai gyveno po vienu stogu, tačiau atskirai, dalindamiesi malda ir darbais Dievo garbei. Terminas monasteria duplicia kilęs iš lotynų kalbos, kur duplicia reiškia „dvigubas“, o monasteria – „vienuolynai“. Lietuvių kalboje vartojamas kaip „dvigubi vienuolynai“, pabrėžiant jų dvilypę struktūrą. Anglų kalboje jie vadinami … [Skaityti toliau…]