Apvalymas – tai daugiau nei švara. Tai veiksmas, kuris pasiruošia susitikimui. Liturgijoje apvalomi indai, rankos, net altorius – ne dėl išorinio įspūdžio, bet dėl pagarbos. Tai liudijimas, kad čia vyksta kas daugiau nei apeigos: čia ateina pats Dievas. Kunigas prieš Eucharistiją tyliai meldžia: „Nuplauk mane, Viešpatie, nuo kaltės“. Po Komunijos, kai duona jau konsekruota ir … [Skaityti toliau…]
Anafora – tai pagrindinė ir švenčiausia Eucharistijos maldos dalis, kurioje įvyksta duonos ir vyno perkeitimas į Kristaus Kūną ir Kraują. Tai širdis to, ką Bažnyčia švenčia Mišiose. Anafora – tai šventas veiksmas, kurio metu dangus ir žemė susilieja viename dėkojimo ir aukos akte. Žodis „anafora“ graikiškai reiškia „pakėlimas“, „atnaša“. Tai nurodo tiek auką, kuri pakeliama … [Skaityti toliau…]
Kai liturgijoje ištariamas žodis „altorius“, daugeliui prieš akis iškyla akmeninis stalas bažnyčios šventovėje. Tačiau Bažnyčios mokymas kviečia matyti giliau – tai ne vien stalas, o erdvė, kur susilieja dangus ir žemė. Altorius nėra tik simbolis. Tai vieta, kur regimas susitikimas su neregimu. Dangaus altorius – tai ne abstrakti vizija, o Eucharistijos šerdis. Prie jo renkasi … [Skaityti toliau…]
Abraomo istorija yra vienas iš kertinių akmenų ne tik žydų, bet ir krikščioniškojo tikėjimo. Jo aukurai – ne vien akmeniniai statiniai, bet dvasinės žymės, liudijančios žmogaus kelionę su Dievu. Jie žymi vietas, kur žmogus sustojo ne dėl poilsio, o dėl susitikimo. Kur išsitiesė ne kilimas, o auka. Kur prakalbo ne žmogaus, o Dievo balsas. Abraomas, … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčioje kai kurios svarbiausios apeigos vyksta ne masių akivaizdoje, o tarsi Bažnyčios „plaučiuose“ – liturginėje tyloje, kur šventinamas pats pasaulio kvapas. Toks yra aliejaus pašventinimas. Tai ritualas ir teologinė drąsa tikėti, kad regimas pasaulis gali tapti Šventosios Dvasios įrankiu. Kad Dievas nori liesti žmones ne tik per žodį, bet ir per kvapą, pojūtį, patepimą. … [Skaityti toliau…]
Kai šiandien pamatome musę, dažniausiai pirmoji reakcija – ją nuvyti. Ji trikdo, erzina, lenda į akis, sėda ant nešvarių paviršių. Musė šiuolaikinėje vaizduotėje siejama su purvu, sugedusiu maistu, netgi su mirtimi – juk ji dažnai šmirinėja aplink lavonus ir šiukšles. Bet Senovės Egipte buvo kitaip. Ten musė turėjo keistą, netgi garbingą vietą. Ji tapo ištvermės … [Skaityti toliau…]
Didysis penktadienis – viena reikšmingiausių dienų krikščioniškame liturginiame kalendoriuje. Tai diena, kai tikintieji visame pasaulyje susitelkia prisiminti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Ši diena nėra tik istorinės nelaimės paminėjimas – tai tikėjimo šerdis, momentas, kai Dievas, tapęs žmogumi, paaukojo savo gyvybę už žmonijos nuodėmes. Ką darome per Didįjį penktadienį? Didysis penktadienis – … [Skaityti toliau…]
Abelio nužudymas – pirmoji žmogžudystė Šventajame Rašte. Abelio nužudymo istorija pasakojama Pradžios knygos 4 skyriuje. Tai vienas dramatiškiausių epizodų visoje Biblijoje – ne tik dėl smurto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie žmogaus širdį, pavydą, laisvą valią ir Dievo teisingumą. Istorija prasideda nuo pirmųjų žmonių vaikų – Kaino ir Abelio. Abu – Adomo … [Skaityti toliau…]
YOUCAT (Youth Catechism of the Catholic Church) – tai Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka, sukurta specialiai jaunimui. Tai ne supaprastintas, o šiuolaikiškai pateiktas, dialogu grįstas tikėjimo vadovas, skirtas padėti jauniems žmonėms giliau suprasti, kuo tiki Katalikų Bažnyčia, kodėl tiki ir kaip tuo tikėjimu gyventi. YOUCAT atsirado kaip atsakas į vis stiprėjantį jaunimo troškimą pažinti tikėjimo esmę … [Skaityti toliau…]
Laetamur magnopere (lot. „Labai džiaugiamės“) – tai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1997 m. rugpjūčio 15 d., kuriuo oficialiai patvirtintas ir paskelbtas Katalikų Bažnyčios katekizmo lotyniškasis pavyzdinis leidimas. „Laetamur magnopere“ yra dokumentas, kuriuo Bažnyčia paskelbia galutinį ir autoritetingą Katalikų Bažnyčios katekizmo tekstą lotynų kalba. Šis leidimas laikomas norminiu, t. y. visų kitų … [Skaityti toliau…]
Fidei Depositum (liet. Tikėjimo lobynas) – tai apaštališkasis laiškas, kurį 1992 m. spalio 11 d. paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Šis dokumentas buvo skirtas naujajam Katalikų Bažnyčios katekizmui pristatyti, kuris išėjo minint Tridento Susirinkimo Katalikų katekizmo 400-ąsias metines ir Antrojo Vatikano susirinkimo 30-metį. Pavadinimas „Fidei Depositum“ paimtas iš Šv. Pauliaus žodžių Timotiejui: „Saugok tą brangų … [Skaityti toliau…]
Kas slypi po paslaptingu sakiniu iš Psalmyno: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš Tave pagimdžiau“ (Ps 2,7) Tai viena keisčiausių ir kartu giliausių eilučių Senajame Testamente. Skamba tarsi metafora, bet kartu labai asmeniškai: Dievas Tėvas tarsi kalba tiesiogiai kažkam, vadindamas Jį savo Sūnumi ir pareikšdamas: „šiandien aš Tave pagimdžiau“. Kyla klausimas – kaip tai suprasti? … [Skaityti toliau…]