Ši mintis kyla iš senų filosofinių ginčų: jei žmogus praranda atmintį, ar lieka tas pats „aš”? Ar siela, ta nemateriali esybė, kurią daugelis laiko nemirtinga, priklauso nuo smegenų saugomų prisiminimų? Pirmiausia, prisiminkime klasikinį pavyzdį iš filosofijos. Johnas Locke’as, XVII amžiaus mąstytojas, teigė, kad asmenybė – tai tęstinė atmintis. Jei pamiršti savo praeitį, tarsi prarandi save. … [Skaityti toliau…]
Žodis „fobija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „phobos“, reiškiančio baimę, siaubą ar paniką. Graikų mitologijoje Fobas (Φόβος) buvo karo dievo Arėjo sūnus, personifikavęs baimę ir siaubą, lydėdavęs mūšius. Šis terminas buvo perimtas į lotynų kalbą ir vėliau į kitas Europos kalbas, įgydamas platesnę reikšmę, susijusią su intensyvia, dažnai iracionalia baime. Fobija – tai stipri, nevaldoma … [Skaityti toliau…]
Kanoninių įstatymų laikymosi priesaika susiformavo viduramžių Katalikų Bažnyčioje, kai pradėta reikalauti, kad asmenys, einantys atsakingas bažnytines pareigas arba dirbantys bažnytiniuose teismuose, viešai pasižadėtų gerbti ir vykdyti Kanonų teisės kodekso (Codex Iuris Canonici) nuostatas. Pirmą kartą tokio pobūdžio priesaikos paminėtos XII amžiaus Bažnyčios teisės rinkiniuose ir oficialiai įtrauktos į vėlesnius Kodeksus. Šią priesaiką duoda asmenys, priimantys … [Skaityti toliau…]
„Dangaus vartai“ (Heaven’s Gate) buvo religinė sekta, veiksusi JAV XX a. pabaigoje, žinoma dėl savo apokaliptinių įsitikinimų ir tragiškos pabaigos – 1997 m. masinės savižudybės, kai 39 nariai nusižudė, tikėdami, kad jų sielos bus perkeltos į ateivių kosminį laivą. „Dangaus vartai“ buvo įkurta 1974 m. Marshallo Applewhite’o ir Bonnie Nettles, kurie save laikė pranašais, pavadinę … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris ne visada garsiai ištariamas bažnyčioje, bet dažnai tyliai kirba žmogaus širdyje. Jį gali užduoti ne tik skeptikas ar netikintis, bet ir tikintis, kuris ilgisi atsakymo: ar Dievo meilė sąlyginė? Ar ji duodama tik tiems, kurie tiki, meldžiasi, seka Jo įstatymais? O kas, jei kažkas nuoširdžiai gyvena ieškodamas tiesos, bet neturi tikėjimo? Ar … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „Bažnyčia“, pagalvoja apie maldą, mišias, šventes, gal apie tylą ir žvakių šviesą. Bet Bažnyčios misija visada buvo daugiau nei tik pamaldos. Ji – ne tik apie sielos reikalus. Ji – ir apie duoną. Apie teisingumą. Apie žmogų, kuris stovi gatvės kampe su plastiko maišeliu, kuriame visas jo gyvenimas. Skurdas – ne … [Skaityti toliau…]
Anihiliacionistai – tai krikščionys teologai ir tikintieji (daugiausia evangelikai protestantai, bet pasitaiko ir tarp kitų konfesijų), kurie tiki, kad galutinė neišgelbėtųjų bausmė nėra amžinos sąmoningos kančios pragare, o visiškas sunaikinimas – kūno ir sielos išnykimas, tarsi jie būtų ištrinti iš egzistencijos. Žodžio kilmė Tai žmonės, kurie sako: Žymiausi pavyzdžiai: Anihiliacionistai tiki, kad Dievo galutinis sprendimas … [Skaityti toliau…]
Pontifikas – tai senas titulas, kurį šiandien dažniausiai girdime kalbant apie popiežių. Tačiau pats žodis turi kur kas senesnę ir įdomesnę istoriją, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žodis „pontifikas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio pontifex, kuris pažodžiui reiškia „tilto statytojas“ (pons – tiltas, facere – daryti, statyti). Šis titulas romėnų laikais buvo skirtas aukšto … [Skaityti toliau…]
Rogito – tai oficialus dokumentas, skaitomas ir dedamas į popiežiaus karstą per laidotuves, aprašantis jo gyvenimą, pontifikatą ir svarbiausius darbus. Šis lotynų kalbos terminas, kilęs iš žodžio rogare („prašyti“ arba „įrašyti“), simbolizuoja popiežiaus palikimo įamžinimą ir yra neatsiejama Romos katalikų Bažnyčios laidotuvių tradicijų dalis, aprašyta Ordo Exsequiarum Romani Pontificis. Rogito yra trumpas, dažniausiai vieno puslapio, … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus mirtis yra reikšmingas įvykis Romos katalikų bažnyčiai ir visam pasauliui. Kai popiežius miršta, įsijungia šimtmečius puoselėjamos tradicijos ir ritualai, kurie rodo Bažnyčios istoriją, dvasingumą ir organizacinę struktūrą. Šie ritualai, aprašyti specialiame dokumente „Ordo Exsequiarum Romani Pontificis“ („Romos pontifiko laidotuvių tvarka“), apima mirties patvirtinimą, viešą atsisveikinimą, laidotuvių mišias ir palaidojimą. Popiežiaus mirtis patvirtinama oficialiu procesu, … [Skaityti toliau…]
„Popiežius emeritas“ – skamba kiek neįprastai, nes per pastaruosius kelis šimtmečius tokį titulą išgirdome vos kartą. Žodis „emeritas“ kilęs iš lotyniško žodžio „emeritus“, kuris pažodžiui reiškia „atlikęs tarnybą“ arba „baigęs pareigas“. Taigi popiežius emeritas – tai popiežius, kuris atsistatydino, atsisakydamas savo pareigų, bet išlaikydamas pagarbos ženklą ir tam tikrą statusą. Toks reiškinys ypač retas. Istorijoje … [Skaityti toliau…]
Siksto koplyčia (lot. Sacellum Sixtinum, it. Cappella Sistina) yra viena garsiausių pasaulio kultūros ir religijos vietų, esanti Apaštališkuosiuose rūmuose, Vatikane. Ši koplyčia, pavadinta popiežiaus Siksto IV vardu, yra ne tik popiežiaus rezidencija, bet ir vieta, kur vyksta konklavos – naujų popiežių rinkimai. Koplyčia ypač garsėja savo Renesanso meno šedevrais, ypač Mikelandželo nutapytomis lubų freskomis ir … [Skaityti toliau…]