Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]
Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje žinoma kaip Žolinė. Katalikų Bažnyčioje šią dieną švenčiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – tikėjimas, kad Marija, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela paimta į amžinybę. Tai viena iš keturių didžiųjų Marijos švenčių liturginiame kalendoriuje. Bet kodėl lietuviškai ji vadinama „Žoline“? Pavadinimas „Žolinė“ kilo ne iš dogmos, bet iš … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio II susirinkimas, įvykęs 553 m., yra reikšmingas, tačiau dažnai mažiau aptariamas ankstyvosios krikščionybės įvykis, pažymėjęs Bažnyčios pastangas spręsti kristologinius ginčus ir stiprinti doktrininę vienybę. Susirinkimas vyko 553 m., nuo gegužės 5 iki birželio 2 d., Konstantinopolyje, tuometinėje Rytų Romos (Bizantijos) imperijos sostinėje. Posėdžiai greičiausiai vyko Šventosios Sofijos bazilikos patalpose arba šalia esančiuose rūmuose, nes … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio I susirinkimas, įvykęs 381 m., yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės įvykių, padėjusių įtvirtinti pagrindines doktrinas ir formuoti Bažnyčios tapatybę. Susirinkimas vyko 381 m. Konstantinopolyje, tuometinėje Romos imperijos sostinėje, kurią imperatorius Konstantinas Didysis buvo pavertęs krikščionybės centru. Tikslus laikas nėra užfiksuotas, tačiau istorikai mano, kad jis truko kelis mėnesius, greičiausiai nuo gegužės iki liepos. Konstantinopolis, … [Skaityti toliau…]
Stauros (gr. σταυρός, „kryžius“) – terminas, plačiai vartojamas Bizantijos imperijoje ir ankstyvojoje Rytų krikščionių bažnyčioje, reiškiantis kryžių kaip fizinį objektą (pvz., Kristaus nukryžiavimo įrankį ar liturginį simbolį) ir dvasinį simbolį, įkūnijantį išganymą, auką ir pergalę prieš mirtį. Ankstyvieji krikščionys naudojo šį žodį Evangelijose (pvz., Mt 16, 24: „Imk savo kryžių“), pabrėždami tiek Kristaus kančią, tiek … [Skaityti toliau…]
Ganytojiškas kryžius yra tradicinis krikščioniškas simbolis, kuris nuo seno siejamas su vyskupų, patriarchų ir kitų aukšto rango dvasininkų tarnyste. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi dvi horizontalias skersines, išdėstytas virš vertikalios ašies. Ganytojiškas kryžius savo forma primena paprastą lotynišką kryžių, tačiau papildyta antra, trumpesne skersine virš pagrindinės. Pagrindinė, žemesnė skersinė žymi Jėzaus ištiestas rankas ant … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kryžius – tai krikščioniškas simbolis, siejamas su Romos popiežiaus autoritetu ir Bažnyčios vadovavimu. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi ne vieną, bet tris horizontalias skersines, išdėstytas mažėjančiu ilgiu nuo apačios į viršų. Lotyniškai jis dažnai vadinamas Crux Papalis, kitos kalbos: Cruz Papal (ispaniškai), Croce Papale (itališkai), Päpstliches Kreuz (vokiškai) ir Croix Papale (prancūziškai), o … [Skaityti toliau…]
Šventojo Benedikto kryžius – vienas žymiausių ir stipriausių krikščioniškų simbolių, siejamas su apsauga nuo blogio, dvasine kova ir Dievo pagalba kasdienybėje. Šis kryžius, glaudžiai susijęs su šv. Benedikto Nursiečio gyvenimu ir jo kovomis prieš dvasines pagundas, išlaikė savo reikšmę iki mūsų laikų. Šventasis Benediktas, gyvenęs VI amžiuje, savo gyvenimu parodė, kaip ištikima malda ir pastovus … [Skaityti toliau…]
Visagalis Dieve, mūsų stiprybe ir prieglobsti,Tu žinai mūsų vargus ir nešioji mūsų naštas.Suteik man jėgų nešti savo kryžių,Kad sunkią valandą pajusčiau Tavo meilę ir paguodą.Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų,Kuris kentėjo už mus ir gyvena per amžius. Amen. Gerasis Dieve, mano Tėve ir Viltie,Tu matai mano širdies naštą ir mano kelio sunkumus.Būk šalia manęs, … [Skaityti toliau…]
Visagalis Dieve, mūsų prieglobsti ir stiprybe, Tu esi dangaus ir žemės kūrėjas. Maloningai pažvelk į savo žmones, kenčiančius nuo sausros, ir atsiųsk mums lietaus, kad žemė duotų vaisių, o mes, Tavo tarnai, šlovintume Tavo gailestingumą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen. Gailestingasis Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau,Tu … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios tradicijoje šventieji dažnai pasirinko asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami pasaulietinių malonumų, kad priartėtų prie Dievo. Vienas iš tokių atsisakymų buvo vyno ir alkoholio vengimas – ne todėl, kad šie dalykai patys savaime yra blogi, bet kaip atgailos, nuolankumo ar dvasinio pašaukimo išraiška. Šventieji, tokie kaip šv. Benediktas Nursietis, šv. Franciskas Asyžietis ir kiti, savo … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Baltramiejaus darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Bartholomaei“, angliškai žinomi kaip „Acts of Bartholomew“, mokslinėje santrumpų tradicijoje žymimi Acts Bart. Su tuo pačiu pasakojimų lauku siejamas ir pavadinimas „Passio Bartholomaei“, lietuviškai galima versti kaip „Baltramiejaus kančia“ arba „Baltramiejaus kankinystė“. Kai kuriuose apokrifinės literatūros kontekstuose Baltramiejaus vardas dar pasirodo platesniuose tekstuose, pavyzdžiui, pasakojimuose apie Andriejų ir Baltramiejų … [Skaityti toliau…]