„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]
„Neatskleistas nuosprendis“ (lot. decretum absconditum) – tai kalvinizmo (plačiau – reformuotos teologijos) terminas, nusakantis, jog galutinis Dievo apsisprendimas dėl kiekvieno žmogaus išgelbėjimo ar pasmerkimo lieka paslaptyje, t. y. nėra iki galo suvokiamas ar paaiškinamas žmogaus proto. Kalvinas pabrėžė, kad Dievas yra absoliučiai suvereni būtybė, tad žmogaus ribotas protas negali visapusiškai įžvelgti dieviškosios išminties bei sprendimų … [Skaityti toliau…]
„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]
Presbiteriai – tai krikščioniškosios tradicijos dvasininkai, dar vadinami „vyresniaisiais“. Pats žodis „presbyteros“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „vyresnysis“ arba „senolis“. Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių presbiteriai užėmė svarbią vietą bendruomenių gyvenime. Jie buvo atsakingi už pamokslavimą, sakramentų teikimą, paguodą, vilties skleidimą tarp tikinčiųjų bei ganytojišką rūpestį. Juos minint, Šventajame Rašte dažnai vartojamas terminas „vyresnysis“, … [Skaityti toliau…]
Johno Miltono „Prarastasis rojus“ (1667) yra vienas didingiausių Vakarų literatūros kūrinių – poetinis epas, kuriame persipina žmogaus laisvės, nuodėmės ir Dievo valios temos. Šis kūrinys, parašytas XVII a. Anglijoje, pasakoja biblinę istoriją apie Adomo ir Ievos nuopuolį, tačiau per Miltono vaizduotę tampa universaliu apmąstymu apie tikėjimą, maištą ir išganymą. „Prarastasis rojus“ perpasakoja Pradžios knygos įvykius, … [Skaityti toliau…]
Sefer HaBahir (hebr. סֵפֶר הַבָּהִיר, liet. „Šviesos knyga“ arba „Spindesio knyga“) yra anoniminis, pseudepigrafinis mistinis tekstas, laikomas vienu seniausių ir svarbiausių kabalistinės literatūros kūrinių. Tradiciškai priskiriamas I a. rabino Nehunya ben HaKanah vardui, nes tekstas prasideda fraze „R. Nehunya ben HaKanah sakė“, tačiau šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad jis buvo sudarytas XII a. pabaigoje–XIII a. pradžioje, … [Skaityti toliau…]
Žydų švenčių pasaulis – tai kalendorius su datomis, gyvas ciklas, kuriame susipina istorija, dvasinė tapatybė, trauma, viltis ir dėkingumas. Nors judaizmas laikomas viena seniausių monoteistinių religijų, jo šventės išliko gyvos ne muziejinėje formoje, o kaip gyvenimo ritmas, kuris jungia namus, bendruomenę ir Dievą. Hebrajiškas kalendorius – mėnulio-saulės, todėl šventės kasmet „keliauja“ Grigaliaus kalendoriuje. Dauguma jų … [Skaityti toliau…]
Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]
Džindža: šintoizmo šventovė kami garbinimui Džindža – tai šintoistų šventovė Japonijoje, skirta kami (dvasių ar dievybių) garbinimui, simbolizuojanti gamtos ir protėvių šventumą. Žodis džindža (jap. 神社) kilęs iš japonų kalbos, kur jin reiškia „dievybė“ arba „kami“, o sha – „šventovė“ ar „vietą“. Lietuvių kalboje vartojamas kaip džindža, transkribuojant japonišką tarimą. Anglų kalboje naudojamas terminas jinja … [Skaityti toliau…]
„Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10) Ši eilutė iš Apreiškimo Jonui knygos yra stiprus ir įkvepiantis raginimas ištvermei, ištikimybei ir tikėjimo išlaikymui net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ji buvo skirta Smirnos bažnyčiai, kuri patyrė persekiojimus, tačiau jos prasmė išlieka aktuali visais laikais kiekvienam tikinčiajam, kuris susiduria su išbandymais. … [Skaityti toliau…]