Pavelas Florenskis (1882–1937) – šventasis kunigas, teologas, filosofas ir mokslininkas – yra viena ryškiausių XX a. Rusijos dvasinių figūrų. Jo gyvenimas, sujungęs gilų tikėjimą, intelektualinį genialumą ir kankinio auką, tapo švyturiu tiems, kurie ieško prasmės tarp mokslo ir dvasingumo. Sušaudytas 1937 m. Solovkų lageryje, Florenskis paliko palikimą, kuris iki šiol įkvepia savo išmintimi ir drąsa. … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Tichonas (Vasilijus Ivanovičius Belavinas, 1865–1925) yra viena ryškiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios figūrų XX a., vadovavęs bažnyčiai per revoliucijų, pilietinio karo ir religinio persekiojimo audras. Jo gyvenimas – tai tikėjimo, tarnystės ir drąsos liudijimas, išbandytas vienu sunkiausių laikotarpių Rusijos istorijoje. Vasilijus Belavinas gimė 1865 m. sausio 19 d. Pskovo gubernijos Toropeco mieste, dvasininko šeimoje. Nuo … [Skaityti toliau…]
Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ yra vienas žymiausių Vakarų literatūros kūrinių, nagrinėjantis žmogaus prigimties, tikėjimo ir amžinos kovos tarp gėrio bei blogio temas. Šis dviejų dalių poetinis šedevras, parašytas XVIII–XIX a., yra ne tik filosofinis traktatas, bet ir gilus religinių klausimų tyrinėjimas, aktualus ir šiuolaikiniam skaitytojui. Istorija: žmogaus siekis ir sandoris su velniu „Faustas“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
Zohar (hebr. זֹהַר, liet. „Švytėjimas“ arba „Spindesys“) yra pagrindinis žydų mistinės tradicijos – Kabalos – tekstas, laikomas šventuoju ir autoritetingiausiu kabalistinės literatūros kūriniu. Tradiciškai priskiriamas II a. rabino Šimono bar Jochai (Rashbi), tačiau šiuolaikiniai mokslininkai, tokie kaip Gershom Scholem, teigia, kad Zohar didžiąja dalimi buvo parašyta XIII a. Ispanijoje kabalisto Mozės de Leono (Moshe de … [Skaityti toliau…]
Žodis aeonas (gr. aiōn, lot. aeon) reiškia „amžius“, „epochą“ arba „begalybę“. Dažnai vartojamas apibūdinti labai ilgą laiko tarpą arba amžinybę. Filosofijoje ir religijoje šis terminas įgavo platesnes prasmes: aeonas gali reikšti ne tik laikotarpį, bet ir tam tikrą dvasinę esybę ar kosminę jėgą. Žodis kilo iš senosios graikų kalbos aiōn, kuris reiškė „gyvenimo laiką“, „amžių“ … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia kaip jo … [Skaityti toliau…]
Agamų sūtros (skr. Āgama, pali Nikāya) yra ankstyvieji budistiniai raštai, sudarantys pagrindinę dalį Sutta Pitaka („Sūtrų krepšelio“) Tipitaka („Trijų krepšelių“) kanone, kuris yra šventasis theravados budizmo tekstas. Šios sūtros laikomos artimiausiomis istorinio Budos (Siddhartha Gautama) mokymams, užrašytais maždaug I a. pr. Kr. Šri Lankoje, pali kalba. Jos skiriasi nuo vėlesnių mahajanos sūtrų, kurios pabrėžia bodhisatvos … [Skaityti toliau…]
Koranas (arabiškai al-Qurʾān, reiškia „skaitymas“ arba „deklamavimas“) yra šventoji islamo knyga, laikoma tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielį (Džibrilą) VII a. Mekoje ir Medinoje. Koranas yra pagrindinis islamo tikėjimo šaltinis, kuriame pateikiami dvasiniai, moraliniai, teisiniai ir socialiniai nurodymai musulmonams. Jis parašytas arabiškai, o jo tekstas laikomas nepakeičiamu ir šventu, todėl vertimai … [Skaityti toliau…]
„Velnio tuzinas“ – intriguojantis posakis, kurį daugelis esame girdėję, bet retai susimąstome apie jo kilmę ir prasmę. Lietuvių kalboje šis terminas nusako skaičių 13 ir dažniausiai turi neigiamą, mistinę ar net prietaringą atspalvį. Bet kodėl būtent 13, o ne koks nors kitas skaičius? Ir kaip šis skaičius įgijo savo „velnišką“ reputaciją? Tradicinis tuzinas – 12. … [Skaityti toliau…]
Konsistorija (lot. consistorium – pasitarimo vieta, taryba) yra terminas, vartojamas įvairiose krikščioniškose tradicijose, apibūdinantis tam tikrą bažnytinį valdymo organą arba susirinkimą. Jos reikšmė priklauso nuo konteksto ir konkrečios bažnyčios tradicijos. 1. Katalikų Bažnyčioje Konsistorija Katalikų Bažnyčioje yra kardinolų susirinkimas, kuriam pirmininkauja popiežius. Šie susirinkimai sprendžia svarbius Bažnyčios klausimus, tokius kaip tikėjimo doktrina, bažnytinė drausmė ar … [Skaityti toliau…]