Kas yra aeonas?

Žodis aeonas (gr. αἰών / aiōn; lot. aeon) – vienas daugiasluoksniškiausių terminų Vakarų religinėje ir filosofinėje tradicijoje. Jo reikšmė kito per amžius: nuo paprasto „ilgo laiko tarpo“ iki kosminės dieviškosios esybės ar net dvasinės epochos. Šiandien jis vartojamas filosofijoje, teologijoje, gnosticizme, ezoterikoje ir net popkultūroje.

Etimologija ir pirminė reikšmė

• Senovės graikų kalboje aiōn reiškė:
• „gyvenimo laikas“, „gyvenimas“;
• „amžius“, „karta“;
• „begalybė“, „amžinybė“ (priešingybė chronos – kasdieniam, matuojamam laikui).

Homeras vartojo aiōn kaip „gyvybės jėgą“ arba „stuburo smegenis“ – tai, kas palaiko gyvybę. Hesiodas – kaip „visos žmonijos amžių“.

1. Klasikinė graikų filosofija

Platonas (Timajas, Valstybė)
Aiōn – nekintanti, amžina būtis, priešinga kintančiam chronos. Tai „amžinas dabar“, kuriame gyvena Idėjos. „Pasaulis yra judantis amžinybės atvaizdas“ – aiōn yra tai, ką demiurgas bando atkartoti kurdamas laiką.

Aristotelis
Aiōn – „begalinis laikas“, bet ne kaip dieviškoji esybė, o kaip gryna trukmė.

2. Helenistinė ir žydų-aleksandrietė tradicija

Filono Aleksandriečio (I a.)
Aiōn – Dievo amžinybė, tarpininkas tarp Dievo ir pasaulio. Jau čia pradeda artėti prie asmeninės esybės.

3. Gnosticizmas (II–IV a.) – pagrindinė „aeono“ kaip esybės reikšmė

Gnostikų tekstuose (Nag Hammadi, Pistis Sophia, Apokrifinė Jono evangelija, „Jėzaus Išmintis“) aeonas – dieviškoji esybė, emanacija iš aukščiausiojo Dievo (Bythos, Monados, Nematomojo Tėvo).

• Aeonai gyvena pleromoje (dieviškojoje pilnatvėje).
• Jų yra 30 (valentiniečiai) arba 365 (bazilidiečiai).
• Žymiausi: Barbelo (pirmoji mintis), Sofija (Išmintis), Christos, Logos.
• Sofija – dažniausiai „kaltininkė“, kurios „klystanti aistra“ pagimdo Demiurgą (Jaldabaotą) ir materialų pasaulį.

Citata iš „Apokrifinės Jono evangelijos“:
„Ir iš Pilnatvės kilo Aeonai, kiekvienas atspindintis Tėvo šviesą.“

„Jėzaus Išmintyje“ pats Kristus vadinamas „Nemirtinguoju Aeonu“, „Didžiuoju Aeonu“ – tai ne laiko tarpas, o dieviškasis asmuo.

4. Ankstyvoji krikščionybė ir Naujasis Testamentas

Naujajame Testamente aiōn dažniausiai reiškia „šio pasaulio amžių“ arba „ateinantį amžių“:

• „Aš esu su jumis per visas dienas iki šio amžiaus (aiōn) pabaigos“ (Mt 28,20).
• „Šio amžiaus dievas apakino netikinčiųjų protus“ (2 Kor 4,4) – čia aiōn = šio pasaulio jėgos (Šėtonas).

Krikščionių tėvai (Origenas, Grigalius Nysietis) vartojo aeon kaip „amžinybę“ arba „dangaus karalystės amžių“.

5. Viduramžiai ir mistika

• Krikščionių himnuose: „Per saecula saeculorum“ (per amžius amžių) – lotyniškas aiōn.
• „Exsultet“ Velykų himne Kristus vadinamas lucifer matutinus – „aušros aeonas“, „ryto šviesa“.

6. Moderni ezoterika ir okultizmas

Aleisteris Crowley (Thelema)
Žmonijos istorija skirstoma į Aeonus:

• Aeonas Izidės (motinos deivės era),
• Aeonas Ozyrio (aukos ir mirties dievo era),
• Aeonas Horuso (vaiko dievo era, prasidėjusi 1904 m.).

Blavatskaja, teosofija, antroposofija – aeonas kaip dvasinė epocha arba kosminis ciklas.

Šiandien

• Religijoje: aeonas – amžinybė arba dieviškoji esybė (gnosticizme).
• Fantastikoje ir žaidimuose (Warhammer 40k, Final Fantasy) – galingos kosminės būtybės.
• Filosofijoje: Deleuze’as vartoja kaip „laiko intensyvumą“.

Santrauka: aeono reikšmių lentelė