„Velnio tuzinas“ – intriguojantis posakis, kurį daugelis esame girdėję, bet retai susimąstome apie jo kilmę ir prasmę. Lietuvių kalboje šis terminas nusako skaičių 13 ir dažniausiai turi neigiamą, mistinę ar net prietaringą atspalvį. Bet kodėl būtent 13, o ne koks nors kitas skaičius? Ir kaip šis skaičius įgijo savo „velnišką“ reputaciją?
Tradicinis tuzinas – 12. Tai „tvarkos skaičius“, nes jis dažnai atspindi gamtos ir visuomenės ciklus: 12 mėnesių metuose, 12 zodiako ženklų, 12 apaštalų. Kai prie šio tvarkingo skaičiaus pridedama dar viena dalis – tryliktoji – tvarka sutrikdoma. Tryliktas elementas dažnai simbolizuoja chaosą, nelaimę arba peržengimą ribos tarp žinomo ir nežinomo pasaulio.
Posakis „velnio tuzinas“ atėjo į lietuvių kalbą iš vokiečių (Des Teufels Dutzend) ir prancūzų (la douzaine du diable) kalbų, o ten jis paplito dar viduramžiais, kai krikščioniška Europa pradėjo velti pagoniškus tikėjimus su Biblijos simbolika.
Skaičius 13 įgavo blogą reputaciją dėl kelių priežasčių:
- Paskutinė vakarienė. Biblijos pasakojime Jėzus vakarieniavo su 12 mokinių, o tryliktuoju prie stalo laikomas Judas Iskarijotas – išdavikas.
- Skandinavų mitologija. Pasakojama, kad į dievų puotą Valhaloje atėjo nelauktas 13-asis svečias – apgavikų dievas Lokis. Jo atėjimas sukėlė tragediją.
- Riterių suėmimas. 1307 m. spalio 13-ąją, penktadienį, buvo suimti Tamplierių ordino riteriai. Šis įvykis dar labiau sustiprino skaičiaus 13 blogą vardą Europoje.
Lietuvių tikėjimai ir pasakojimai apie skaičių 13
Lietuvoje skaičius 13 taip pat buvo siejamas su nelaimėmis ir dvasinėmis grėsmėmis:
- Vestuvės ir laidotuvės. Kaimuose vengta kviesti 13 žmonių prie stalo. Jei vis dėlto susidarydavo toks skaičius – laikyta blogu ženklu.
- Karvių pulkas. Buvo sakoma: „Jei karvių pulke trylika, viena bus nevedlė arba sirgs.“
- Senieji būrimai. Kai kuriuose regionuose burdavosi su pupomis ar riešutais. Jei jų suskaičiuodavo 13 – tai reiškė permainas, bet dažnai suprantama kaip įspėjimas apie galimas nelaimes.
Įdomūs pasaulio pavyzdžiai
Tryliktojo aukšto vengimas – architektūroje daugelyje šalių pastatai neturi 13-ojo aukšto. Vietoje jo nurodomas 12A arba 14.
Italijoje nelaimingu laikomas ne 13, o 17, tačiau tarptautinė baimė tryliktam skaičiui (triskaidekafobija) paplitusi ir ten.
Prancūzijoje kai kuriuose senoviniuose stalo etiketo vadovuose buvo patariama pasamdyti keturioliktąjį svečią, kad stalas neturėtų 13 žmonių.
Skaičius 13 ir „velnio tuzinas“ tapo populiariomis temomis mene: nuo gotikinės literatūros iki kino filmų. Lietuvių literatūroje šis skaičius neretai figūruoja kaip pranašiškas ženklas, pavyzdžiui, pasakojimuose apie velnio vestuves, velnio laiptelius ar velnio malūnus, kuriuose pasirodo būtent tryliktas veikėjas ar įvykis.
Nors šiuolaikiniai žmonės dažnai sako netikintys prietarais, viešbučiai, lėktuvų eilės ir net kai kurie sportininkai vis dar vengia skaičiaus 13. Kiti gi, priešingai, pasirinko tryliktą skaičių kaip sėkmės simbolį – tai būdas perimti kontrolę ir įveikti senąsias baimes.
Krikščioniškoje tradicijoje, nors Paskutinė Vakarienė yra žinoma priežastis, verta paminėti ir senesnius tekstus. Kai kurie apokrifiniai raštai, kurie neįėjo į kanoną, 13-ąjį vietą siejo su Iškrypėliu, kuris išdavė Jėzų, dar prieš Judą Iskariotą. Tai sustiprino 13 kaip išdavystės ir neteisingumo skaičiaus įvaizdį.
Įdomu tai, kad senovės germanų mitologijoje, prieš krikščionybės įsigalėjimą, 13-asis dievas, Loki, įsiveržė į šventę Valhaloje ir sukėlė Baldro mirtį. Tai rodo, kad skaičiaus 13 neigiama reikšmė egzistavo skirtingose kultūrose nepriklausomai nuo Biblijos įvykių. Šis skaičius visada buvo susijęs su sistemos pažeidimu, ar tai būtų dievų tvarka, ar kalendorinė seka. Velnio tuzinas yra tiesiog šio senovinio nerimo, susijusio su tryliktuoju elementu, perėjimas į kasdienę kalbą.