Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]
Sanguliavimas – tai senas, iškilmingas žodis, reiškiantis lytinius santykius, tačiau Biblijoje jis turi kur kas gilesnę prasmę nei tik fizinis aktas. Tai egzistencinis ir moralinis veiksmas, kuris peržengia kūniškumo ribas ir tampa teisės bei nuodėmės klausimu. Senajame Testamente sanguliavimas dažnai minimas kaip įstatymo pažeidimas, turintis konkrečias pasekmes – kartais net mirtį. Ne todėl, kad pats … [Skaityti toliau…]
Dekalogas, tai vienas labiausiai atpažįstamų religinių ir etinių terminų pasaulyje, nors pats žodis retai skamba kasdienėje kalboje. Kai išgirsti „dekalogas“, dažniausiai kalbama apie garsiuosius Dešimt Dievo įsakymų, bet žodžio reikšmė, istorija ir kelias iki šių dienų – daug įvairesnis, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Žodis dekalogas atėjo į lietuvių ir daugelį kitų Europos kalbų … [Skaityti toliau…]
George’o Edwardo Moore’o paradoksas, išreikštas teiginiu „Lyja, bet aš netikiu, kad lyja“, yra vienas iš klasikinių analitinės filosofijos galvosūkių, nagrinėjančių žinojimo, tikėjimo ir tikrovės santykį. Šis paradoksas, pavadintas XX a. britų filosofo vardu, kelia klausimus apie tai, kaip žmogaus įsitikinimai gali prieštarauti akivaizdžiai tikrovei ir ar tokie prieštaringi teiginiai yra logiškai įmanomi. Moore’o paradoksas kyla … [Skaityti toliau…]
George Edwardas Moore’as (1873–1958) – vienas iškiliausių XX a. britų filosofų, analitinės filosofijos pionierius, Kembridžo universiteto dėstytojas, draugas ir bičiulis tokių mąstytojų kaip Bertrand Russell ar Ludwig Wittgenstein. Moore’o idėjos ir jo garsieji paradoksai iki šiol aptariami tiek filosofijos auditorijose, tiek memuose apie kalbą ir sąmonę. Moore’o (Mooro, Moore’o, Mūro) paradoksai Moore’o vardu vadinami keli … [Skaityti toliau…]
IV Toledo Susirinkimas, įvykęs 633 m. gruodžio 5–25 d. Toledo mieste, Vestgotų Ispanijoje, yra vienas svarbiausių bažnytinių susirinkimų ankstyvųjų viduramžių Europoje. Šis sinodas, sušauktas Vestgotų karaliaus Sisenando iniciatyva ir vadovaujamas žymaus teologo bei Sevilijos vyskupo Šv. Izidoriaus Seviliečio, turėjo ilgalaikę įtaką ne tik Ispanijos Bažnyčiai, bet ir visai krikščioniškajai tradicijai. Susirinkimas sprendė tiek religinius, tiek … [Skaityti toliau…]
Toledo Susirinkimai (Concilium Toletanum) – tai svarbių bažnytinių ir politinių susitikimų serija, vykusi VI–VIII amžiuje Toledėje, tuometinėje Vizigotų karalystės sostinėje, dabartinėje Ispanijoje. Šie susirinkimai buvo kertiniai taškai tiek Ispanijos religinei, tiek politinei raidai. Jų metu buvo sprendžiami tikėjimo, drausmės, švietimo, teisės ir net politinės valdžios klausimai. Kiek jų buvo? Pagrindinės temos Įdomiausi susirinkimai Susirinkimų palikimas … [Skaityti toliau…]
Šv. Izidorius Sevilietis (apie 560–636 m.) – viena spalvingiausių ir intelektualiausių ankstyvosios Europos figūrų, Bažnyčios mokytojas, vyskupas, poliglotas, rašytojas, enciklopedistas. Jis paliko tokį galingą žinių pėdsaką, kad XXI amžiuje buvo paskelbtas net ir interneto globėju – šmaikštus, bet labai simboliškas titulas. Biografija ir veikla 2000 m. kai kurios katalikų organizacijos pasiūlė paskelbti šv. Izidorių Sevilietį … [Skaityti toliau…]
Dvasinė kelionė – tai giliai asmeniškas, dažnai gyvenimą keičiantis procesas, kuriame žmogus ieško prasmės, ryšio su savimi, kitais ar transcendencija. Tai nėra vien religinis ar mistinis reiškinys; dvasinė kelionė gali apimti filosofinius ieškojimus, savirefleksiją, gamtos patirtis ar net kūrybą. Ji lydi žmogų per klausimus apie gyvenimo tikslą, vertybes ir vietą pasaulyje. Dvasinė kelionė suprantama kaip vidinis … [Skaityti toliau…]
Transcendencija – tai žodis, kuris skamba tarsi iš akademinių filosofijos vadovėlių ar religinių traktatų, bet iš tikrųjų slepia labai žmogišką troškimą peržengti kasdienybės ribas ir patirti kažką, kas „už“ arba „virš“ įprasto pasaulio. Transcendencija (lot. transcendere – peržengti, pakilti virš) reiškia bet kokį viršijimą, peržengimą, kai kažkas ar kažkas yra „anapus“ įprastos patirties, laiko, erdvės … [Skaityti toliau…]