Dorotėjas Gazietis – VI amžiaus Palestinos vienuolis ir dvasinis rašytojas, kurio mintys iki šiol gyvos krikščioniškoje asketinėje tradicijoje. Jis gimė apie 500 metus Gazos regione, tuo metu, kai Palestinos vienuolynai buvo tikro dvasinio atgimimo židiniai. Jaunystėje jis mokėsi garsiojoje Gazos retorikos mokykloje, tačiau netrukus paliko pasaulietinį gyvenimą ir pasuko į dykumos tylą. Jis įstojo į … [Skaityti toliau…]
Dievo Gailestingumo sekmadienis švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų, ir tai nėra tik dar viena data liturginiame kalendoriuje – tai gilus kvietimas pasitikėti Dievo meile, net jei žmogus nešasi daug skausmo, nuodėmių ar abejonių. Ši šventė kviečia į pačią Evangelijos šerdį – į Gailestingumą, kuris stipresnis už baimę, silpnumą ir net mirtį. Šios šventės idėja kilo … [Skaityti toliau…]
Aštuondienis (lot. octava) – tai liturginis laikotarpis, trunkantis aštuonias dienas nuo svarbios šventės. Bažnyčia tokiu būdu tarsi išplečia šventės laiką, leisdama ne tik paminėti ją vieną dieną, bet ir gyventi jos prasme visą savaitę. Tai nėra vien pasikartojimas – tai dvasinis aidas, kai vienos dienos įvykis plečiasi į laiką, kad tikintysis galėtų į jį įsigilinti. … [Skaityti toliau…]
Kiekvienais metais sausio 18–25 dienomis Šiaurės pusrutulyje tikintieji kviečiami susitelkti į ypatingą dvasinį kvietimą – melstis už krikščionių vienybę. Ši savaitė nėra tiesiog kalendoriaus įrašas. Ji – priminimas, kad krikščionybė, nors ir išsiskleidusi į daugybę konfesijų, vis dar kviečiama būti viena Kristaus Kūne. Mintis paskirti tam atskirą savaitę kilo dar XX a. pradžioje – 1908 … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, padėk mums kasdien augti meilėje vienas kitam ir Tau. Suteik mums kantrybės, supratimo ir gebėjimo atleisti, kad mūsų santuoka būtų tvirta ir laiminga. Amen. Malda skirta tikinčioms poroms, sutuoktiniams. Santuoka – ne duotybė, ją reikia auginti. Kaip sodas reikalauja priežiūros, taip ir meilė reikalauja kasdienio rūpesčio, atidumo, atleidimo. Net stipriausi jausmai laikui bėgant gali … [Skaityti toliau…]
Palaiminti vargdieniai dvasia,nes jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys,nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji,nes jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo,nes jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji,nes jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai,nes jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai,nes jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo,nes jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs būsite, kai jus … [Skaityti toliau…]
Nuodėmė neprasideda iš karto nuo veiksmo. Iš pradžių atsiranda mintis – gal neaiški, gal net netyčia atėjusi. Bet jei jos nepastebime ir nesustabdome, ji gali augti, stiprėti ir galų gale virsti tuo, ko vėliau gailėsimės. Dažnai žmogus manyje nešiojasi įvairius norus, troškimus, net pavojingas aistras – norą pykti, geisti, meluoti ar keršyti. Kai žmogus pradeda … [Skaityti toliau…]
„Žinokite, kad kas sugrąžina nusidėjėlį iš jo klystkelio, tas išgelbės jo sielą nuo mirties ir pridengs daugybę nuodėmių.“ (Jok 5,20) – tai žodžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio skamba drąsiai, net didingai. Bet už jų slypi labai jautrus, gyvas ir atsakingas kvietimas – būti ne teisėju, bet broliu, ne smerkiančiu, bet vedančiu atgal į šviesą. Sugrąžinti … [Skaityti toliau…]
Yra sena dvasinė išmintis, kuri sako: „Nuodėmė ne stovi vietoje – ji auga.“ Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mažas nukrypimas – melas, tinginystė, pavydas, pyktis – yra niekinga smulkmena, bet jei jam leidžiama gyventi širdyje, jis keičia žmogų. Tai, kas pradžioje buvo tik „mintis“, tampa „troškimu“, tada „veiksmu“, vėliau – „įpročiu“, o galų gale … [Skaityti toliau…]
Šventasis Benediktas iš Nursijos – vienas iš tų šventųjų, kurie nesiekė šlovės, bet paliko pasauliui šaknį, iš kurios išaugo vakarietiško vienuolyno medis. Jis gimė apie 480 m. Italijoje, laikais, kai Romos imperija griuvo, o Europa grimzdo į politinį ir dvasinį chaosą. Benediktas pasirinko kitokį kelią – ne kovoti, bet kurti erdves, kur žmogus galėtų melstis, … [Skaityti toliau…]