Bula „Eximiae devotionis“ buvo išleista popiežiaus Siksto IV (Sixtus IV, 1471–1484) 1477 m. Tai laikmetis, kai Vakarų Europa patyrė intensyvias religines, kultūrines ir politines transformacijas – Renesanso ir vėlyvųjų kryžiaus žygių laiką, taip pat besiformuojančias naujas tautas ir kunigaikštystes. Ši bulė išleista ypatingos istorinės svarbos metu – tuomet, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kartu su Lenkijos … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Urbono VI bulė „Divina dispensatione“, išleista 1388 m. kovo 12 d., yra vienas svarbiausių dokumentų Lietuvos krikščionizacijos istorijoje. Šis dokumentas oficialiai patvirtino Lietuvos krikštą, įsteigė Vilniaus vyskupiją ir įtvirtino šalies perėjimą iš pagoniškosios į krikščioniškąją valstybę. Nors pilnas bulės tekstas nėra laisvai prieinamas internete, jos turinys ir istorinė reikšmė yra gerai dokumentuoti įvairiuose šaltiniuose. … [Skaityti toliau…]
Mažoji Biblija, arba Izaijo knyga, yra viena iš svarbiausių Senojo Testamento dalių, dažnai vadinama „penktąja evangelija“ dėl savo gilių mesianistinių pranašysčių ir teologinės reikšmės. Ši knyga, priskiriama pranašui Izaijui, gyvenusiam apie VIII a. pr. Kr. Judėjoje, yra ne tik religinis, bet ir literatūrinis šedevras, kurio poetinė kalba, vizijos ir mokymai daro įtaką judaizmo, krikščionybės ir … [Skaityti toliau…]
Musa (arabiškai موسى – Mūsā) – didysis pranašas islame, vienas svarbiausių Korano veikėjų, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tradicijų bendruoju dvasiniu protėviu. Vardo skirtumai tradicijose: Musa islame yra vienas iš penkių „didžiųjų“ pranašų (ulū l-‘azm), šalia Nūho (Nojaus), Ibrahimo (Abraomo), Isos (Jėzaus) ir Muhammado. Korane Musa minimas dažniau nei bet kuris kitas pranašas, o jo … [Skaityti toliau…]
Ibrahimas (arabiškai إبراهيم – Ibrāhīm, hebrajiškai אַבְרָהָם – Avraham, lotyniškai Abraham, graikiškai Ἀβραάμ – Abraám) – vienas iškiliausių ir gerbiamiausių pranašų pasaulio religijų istorijoje, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo protėviu. Lietuviškai dažniausiai vadinamas Abraomas, bet islamo tradicijoje vartojamas vardas Ibrahimas. Ibrahimas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), maždaug XIX–XVIII a. pr. … [Skaityti toliau…]
Mardochėjus (hebrajiškai מָרְדֳּכַי – Mordokhay, graikiškai Μαρδοχαῖος – Mardochaios, lotyniškai Mardochaeus, arabiškai مردخاي – Mardukhāy) – viena svarbiausių Senojo Testamento ir žydų tradicijos asmenybių, žinomas kaip išmintingas vadovas, globėjas ir ištikimas Dievo tarnas. Jo vardas gali būti siejamas su senovės persų ar babiloniečių dievybe Marduku, bet Biblijoje Mardochėjus tampa tikėjimo, ištvermės ir išminties simboliu. Mardochėjus … [Skaityti toliau…]
Elieza (hebrajiškai אֶלְיֵעֶזֶר – Eliezer, graikiškai Ἐλιέζερ – Eliezer, lotyniškai Eliezer, arabiškai اليعازر – Elyā‘āzar) – Senojo Testamento asmenybė, kurios vardas reiškia „Dievas yra mano pagalba“. Biblijoje vardu Elieza vadinami keli žmonės, tačiau kalbant apie pranašą ar dvasinį vadovą, daugiausia minimas Elieza, kuris veikė karaliaus Juozapato laikais. Elieza buvo pranašas iš Mareshos, gyvenęs VIII a. … [Skaityti toliau…]
Hanani (hebrajiškai חֲנָנִי – Ḥanani, graikiškai Ανάνι – Anani, lotyniškai Hanani, arabiškai حناني – Hanānī) – Senojo Testamento pranašas ir tiesos skelbėjas, gyvenęs Judo karalystėje, ypač valdant karaliui Asai (IX a. pr. Kr.). Jo vardas reiškia „Viešpats buvo maloningas“ arba „maloningasis“. Hanani istorija glaudžiai susijusi su karalių Asos ir Jozapatų laikais. Jis pristatomas kaip drąsus … [Skaityti toliau…]
Azarijas (hebrajiškai עֲזַרְיָה – ‘Azaryāh, graikiškai Αζαρίας – Azarias, lotyniškai Azarias, arabiškai عزريا – ‘Azariyā) – Senojo Testamento pranašas ir kunigas, kurio vardas reiškia „Viešpats padeda“ arba „Dievas yra mano pagalba“. Biblijoje minimi keli asmenys vardu Azarijas, tačiau labiausiai išsiskiria pranašas Azarijas, sūnus Odedo, veikęs Judo karaliaus Asos laikais (IX a. pr. Kr.). Jis gyveno … [Skaityti toliau…]
Šemaja (hebrajiškai שְׁמַעְיָה – Šəma‘yāh, graikiškai Σεμαίας – Semaias, lotyniškai Semeias, arabiškai شمايا – Shamāyā) – Senojo Testamento pranašas, veikęs Jeruzalėje X a. pr. Kr., svarbiu Izraelio karalystės skilimo laikotarpiu. Jo vardas reiškia „Viešpats išgirdo“ arba „Dievas klausosi“. Šemaja yra žinomas kaip vienas iš tų pranašų, kurie veikė iškart po karaliaus Saliamono mirties, kai Izraelio … [Skaityti toliau…]