Kas yra Exvangelical?

Exvangelical – tai terminas, apibūdinantis žmones, kurie paliko evangelinį krikščioniškumą, dažnai ieškodami kitokios dvasinės prasmės ar visai atsisakydami religijos. Šie asmenys nėra vien tik „buvę tikintieji“ – tai auganti bendruomenė, kuri savo patirtis ir ieškojimus dalijasi internete, ypač tokiose platformose kaip Twitter (dabar X) ir YouTube. Jų istorijos rodo ne tik asmeninį tikėjimo pokytį, bet … [Skaityti toliau…]

Kas yra PilgrimX (X Piligrimai)?

PilgrimX“ – tai ne tradicinis religinis terminas, o labiau šiuolaikiškas pavadinimas, jungiantis žodį „piligrimas“ (angl. pilgrim), kuris reiškia keliautoją į šventas vietas, kaip antai Meką ar Santjago de Kompostelos kelią, su „X“, kuris prideda paslaptingumo ir technologinio atspalvio. Tai tarsi metafora tiems, kas ieško dvasinės prasmės mūsų skaitmeniniame amžiuje, pavyzdžiui, medituodami per programas kaip Calm … [Skaityti toliau…]

Kas yra žmonės “Nones”?

Atsakymas Kas yra „nones“? „Nones“ – tai asmenys, kurie nesitapatina su jokia organizuota religija, tokia kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Jie gali būti ateistai (netikintys Dievu), agnostikai (neįsitikinę, ar Dievas egzistuoja) arba tiesiog „nieko konkretaus“ – žmonės, kurie neturi aiškios religinės tapatybės, bet nebūtinai yra prieš religiją. Pavyzdžiui, 2024 metais JAV tokia grupė sudarė apie … [Skaityti toliau…]

Religija ir klimato krizė: tikėjimo vaidmuo ekologinėje atsakomybėje

Klimato krizė – tai ne tik mokslinis ar politinis iššūkis, bet ir gilus moralinis klausimas, liečiantis mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename. Kai ledynai tirpsta, miškai dega, o vandenynai kyla, žmonija ieško ne tik technologinių sprendimų, bet ir prasmės. Religija, kaip amžinas orientyras, siūlo atsakymus – ar bent jau kelius į juos. Skirtingos tikėjimo tradicijos … [Skaityti toliau…]

Kaip technologijos keičia tikėjimą?

Skaitmeninės eros dvasingumas: kaip technologijos keičia tikėjimą? Šiuolaikinis pasaulis pulsuoja technologijų ritmu. Ekranai tapo mūsų langais į realybę, o virtualios erdvės – naujomis susibūrimo vietomis. Religija, kaip amžinas žmogaus prasmės ieškojimo palydovas, neišvengiamai atsiduria šio virsmo centre. Socialiniai tinklai, virtualios pamaldos, net dirbtinis intelektas – visa tai keičia mūsų santykį su tikėjimu. Bet ar šios … [Skaityti toliau…]

Velnias, kuris skaito Bibliją

Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]

Ar amžinas rojus gali būti nuobodus?

Ar amžinas rojus gali būti nuobodus? Klausimas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis eretiškas, iš tiesų atveria labai žmogišką nerimą: ar tikrai mūsų siela geba ilgėtis nesibaigiančio džiaugsmo? Ar laimė, kuri niekada nesikeičia, gali išlikti prasminga? Krikščioniškoje tradicijoje rojus dažnai apibūdinamas kaip Dievo artumas, kaip buvimas Jo akivaizdoje. Tačiau šis buvimas nėra statiškas. Šventasis Augustinas rašo: „Tu … [Skaityti toliau…]

Ar būti turtingu, tai nuodėmė?

Klausimas, ar būti turtingu yra nuodėmė, lydi krikščionybę nuo pat jos pradžios. Jėzus kalba apie tai labai aiškiai: “Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.” (Mk 10,25). Bet ar tai reiškia, kad pats turtas yra blogis? Ar Dievas priešiškas klestėjimui? Ar krikščionis turi rinktis skurdą vien todėl, kad turtas kelia … [Skaityti toliau…]

Kas yra religinis badavimas?

Religinis badavimas – tai sąmoningas susilaikymas nuo maisto ar gėrimų, atliekamas ne dėl sveikatos ar išorinio spaudimo, bet kaip dvasinė praktika. Jis žinomas beveik visose religijose: krikščionybėje, judaizme, islame, budizme, induizme. Tai vienas iš seniausių būdų, kaip žmogus bando peržengti kasdienybės ribas ir pasinerti į Dievo artumą. Nors formos skiriasi, esmė viena – kūno apribojimas … [Skaityti toliau…]

Uždarytos iš meilės ar prievartos? Vienuolynai ir skaistybė

Skaistybė dažnai pristatoma kaip tyros meilės, Dievo artumo ir dvasinės laisvės kelias. Tačiau kartu ji neatsiejama ir nuo istorinių įtampų – tarp tikėjimo ir kontrolės, tarp moters pasirinkimo ir visuomenės lūkesčių. Kyla klausimas: ar mergelių kultas ir vienuolinė skaistybė buvo tik dvasinė viršūnė, ar kartais ir patogus mechanizmas Bažnyčios vadovams? Ar iš tikrųjų tai buvo … [Skaityti toliau…]