Simetrija, dieviškoji tvarka ir tobulumas

Simetrija nuo seno buvo laikoma dieviškosios tvarkos ir tobulumo atspindžiu. Krikščionių tradicijoje, ypač viduramžių bažnyčių architektūroje ir religinėje ikonografijoje, simetrija buvo ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir teologinė išraiška, simbolizuojanti Dievo harmoniją, tobulumą ir amžinąją tvarką. Žodis „simetrija“ kildinamas iš graikų kalbos „symmetria“, reiškiančios „proporciją“ arba „atitikimą“. Antikos filosofai, tokie kaip Pitagoras ir Platonas, simetriją … [Skaityti toliau…]

Pabėgimas iš pragaro, įmanoma?

Pabėgimas ar išsilaisvinimas iš pragaro – viena iš sudėtingiausių temų religinėje ir filosofinėje mintyje, keliančių klausimus apie Dievo gailestingumą, žmogaus laisvę ir amžinybės prigimtį. Biblijos, Korano, Kabalos ir kitų tradicijų tekstai siūlo skirtingus požiūrius: vienur pragaras yra galutinė būsena, kitur – laikinas apsivalymo etapas. Biblijoje pragaras (Gehenna ar Hades) dažnai vaizduojamas kaip galutinė būsena tiems, … [Skaityti toliau…]

Kas yra transas?

Transas – žodis, kviečiantis į paslaptingą būseną, kai žmogus tarsi ištrūksta iš kasdienybės ir pasineria į kitą sąmonės dimensiją. Tai būsena, siejama su giliais išgyvenimais, ritualais ar net šventomis ekstazėmis. Bet iš kur kilo šis žodis, ką jis reiškia ir kaip jis atsispindi religiniuose kontekstuose? Žodis „transas“ kilęs iš prancūzų kalbos transe, kuris savo ruožtu … [Skaityti toliau…]

Kas yra emimai?

Emimai yra viena iš paslaptingų milžiniškų tautų, minimų Senajame Testamente, gyvenusi Moabo krašte, dabartinėje Jordanijos teritorijoje. Aprašyti Pakartoto Įstatymo knygoje (2:10–11), jie, kaip ir Anakimai, laikomi rafaimų – senovės milžinų giminės – giminaičiais. Nors apie Emimus žinoma nedaug, jų istorija intriguoja, o jų vardas slepia kultūrines ir lingvistines užuominas apie jų reikšmę senovės pasaulyje. Kas … [Skaityti toliau…]

Kodėl žmonės žudo tylius gyvūnus be sąžinės?

Ar žudyti tylias būtybes yra nuodėmė? Kai žmogus žudo gyvūną, kuris negali nei šauktis, nei gintis, – ar tai tik techninis veiksmas? Ar tai nėra lūžio taškas sąžinei, kuri išmoksta tylėti? Kodėl žmogui taip lengva be jokios emocijos užmušti krevetę, žuvį, sraigę, vabalą? Kodėl kai kurie žmonės net negali užmušti vabzdžio, o kiti gali šypsodamiesi … [Skaityti toliau…]

Jei būtų Dievas ir tiesa, rinkčiausi Dievą

„Jei kas nors man įrodytų, kad Kristus yra už tiesos ribų, ir iš tiesų taip būtų, kad tiesa ne su Kristumi, tuomet labiau norėčiau likti su Kristumi nei su tiesa“. Šie garsūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai drąsiai skamba ir šiandien. Jie kelia provokuojantį klausimą: ką reiškia rinktis Kristų vietoj „abstrakčios“ tiesos? Argi tiesa ir Kristus galėtų … [Skaityti toliau…]

Kas yra veikalas „Scivias“ (Pažink kelius)?

„Šviesa šviečia tamsoje, bet tamsa jos nesuprato“ (Jn 1,5) – šie Jono Evangelijos žodžiai tarsi apibūdina pačios Hildegardos iš Bingeno (1098–1179) gyvenimą. Benediktinų vienuolė, mistikė, kompozitorė ir viduramžių mokslininkė, ji buvo viena iš nepaprasčiausių savo laikmečio asmenybių. Jos veikalas „Scivias“ („Pažink kelius“) – tai ne tik teologinis traktatas, bet ir regėjimų, simbolių bei pranašiškų įžvalgų … [Skaityti toliau…]

Hildegarda iš Bingeno

Viduramžių moteris, aplenkusi savo epochą Hildegarda iš Bingeno – viena įtakingiausių viduramžių moterų, gimusi 1098 metais ir gyvenusi iki 1179-ųjų. Ji buvo ne tik benediktinų vienuolė, bet ir ryški viduramžių visuomenės asmenybė – teologė, gydytoja, muzikė, filosofė ir net gamtininkė. Neįtikėtina jos gyvenimo istorija ir idėjos žavėjo žmones jau prieš tūkstantmetį, o šiandien vėl atrandamos … [Skaityti toliau…]

Gyvūnai turi „proto šviesą“

Kai žvelgiame į savo augintinių akis, dažnai kyla klausimas: ar jie tikrai turi kažką daugiau, nei instinktą? Ar gyvūnai jaučia, mąsto, ar jie suvokia pasaulį taip, kaip mes – tik galbūt kitaip? Viduramžių mistikė Hildegarda iš Bingeno, viena drąsiausių savo laikmečio mąstytojų, siūlo nepaprastai intriguojančią mintį: gyvūnai turi „proto šviesą“. Kas tai per šviesa – … [Skaityti toliau…]

Kaip šv. Pranciškus pamokslavo paukščiams

Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]