Šavuot, hebrajiškai reiškiantis „savaites“, yra viena iš trijų pagrindinių žydų piligrimystės švenčių, švenčiama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Ši šventė, dar vadinama „Savaičių švente“ arba „Sekminėmis“, turi dvejopą reikšmę: ji mini Toros (Dievo Įstatymo) davimą izraelitams prie Sinajaus kalno ir švenčia javų derliaus pradžią senovės Izraelyje. Šavuot yra biblinė šventė, minima pagal Toros nurodymus (Išėjimo … [Skaityti toliau…]
Brit Milah, hebrajiškai reiškiantis „apipjaustymo sandora“, yra vienas seniausių ir svarbiausių judaizmo ritualų, simbolizuojantis Dievo Sandorą su Izraelio tauta. Ši ceremonija, atliekama aštuntąją naujagimio berniuko gyvenimo dieną, yra ne tik fizinis aktas, bet ir gilus dvasinis įsipareigojimas, jungiantis žydų tautą su jų tikėjimu ir istorija. Brit Milah yra ritualinis naujagimio berniuko apipjaustymas, kurio metu pašalinama … [Skaityti toliau…]
Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka. Halelio psalmių ciklas apima šešias … [Skaityti toliau…]
Neraugintos duonos savaitė, hebrajiškai vadinama Chag HaMatzot, yra svarbi žydų religinė šventė, glaudžiai susijusi su Pascha (Pesach). Ši savaitė, trunkanti septynias dienas Izraelyje (arba aštuonias diasporoje), minima pavasarį ir pabrėžia izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės. Jos pagrindinis simbolis – nerauginta duona, vadinama maca, kuri primena skubų tautos išėjimą iš Egipto. Neraugintos duonos savaitė yra biblinė … [Skaityti toliau…]
Sandora su Izraeliu yra viena pagrindinių judaizmo ir viso Biblijos naratyvo sąvokų, atspindinti ypatingą Dievo ir Izraelio tautos santykį. Ši sąvoka, hebrajiškai vadinama brit („sandora“ arba „sąjunga“), reiškia abipusį įsipareigojimą tarp Dievo ir Jo išrinktos tautos. Sandora formuoja žydų tikėjimo pagrindą, jų tapatybę ir santykį su Dievu, taip pat turi įtakos krikščionių teologijai. Kas yra … [Skaityti toliau…]
Žydų Pascha, hebrajiškai vadinama Pesach, yra viena svarbiausių ir seniausių žydų religinių švenčių, švenčiama pavasarį. Ji mena izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės, kaip aprašyta Senojo Testamento Išėjimo knygoje. Ši šventė yra religinė ir kultūrinė, jungianti žydų bendruomenes visame pasaulyje. Pascha (Pesach) hebrajų kalboje reiškia „praėjimą pro šalį“ arba „perėjimą“. Šis pavadinimas rodo pagrindinį šventės įvykį … [Skaityti toliau…]
Jėzaus laikais, I a. Palestinoje, žmonių mityba buvo paprasta, tačiau įvairi, atspindinti regiono klimatą, žemės ūkio galimybes ir religinius papročius. Maistas buvo glaudžiai susijęs su tuo, ką galima buvo užauginti ar pagauti Viduržemio jūros regione, ypač Galilėjoje, Judėjoje ir aplinkinėse teritorijose. Palestinos klimatas ir derlingos žemės lėmė, kad pagrindiniai maisto šaltiniai buvo grūdai, daržovės, vaisiai, … [Skaityti toliau…]
Ramajana (sanskrito kalba: रामायण, Rāmāyaṇa, liet. „Ramos kelionė“) yra viena iš dviejų pagrindinių senovės Indijos epinių poemų (kartu su Mahabharata), laikoma šventuoju hinduizmo tekstu. Priskiriama išminčiui Valmiki, kuris laikomas pirmuoju poetu (adikavi), Ramajana tikriausiai buvo sudaryta tarp V a. pr. Kr. ir II a. po Kr., nors jos šaknys siekia senesnes žodines tradicijas. Poema susideda … [Skaityti toliau…]
Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]
„Aukščiausi troškimai“ (pažodinis vertimas) arba „Aukščiausiomis troškomomis pastangomis“. Dažniausiai apibūdinama kaip popiežiaus bulė dėl kovos su raganavimu. Tai popiežiaus Inocento VIII oficiali bulė (Summis desiderantes affectibus), paskelbta 1484 m. gruodžio 5 d.. Tai vienas garsiausių Vatikano dokumentų, suteikęs bažnytinę sankciją raganų medžioklei Vokietijos žemėse. Bulę paskelbė Popiežius Inocentas VIII (tikrasis vardas Giovanni Battista Cybo). Dokumentas … [Skaityti toliau…]