Jėzus: nuo gimimo iki mirties

Prieš du tūkstančius metų mažame Judėjos miestelyje gimė kūdikis, kuriam buvo lemta pakeisti pasaulio istoriją. Šis kūdikis – Jėzus iš Nazareto. Jo gyvenimo kelias nuo gimimo iki mirties yra apgaubtas ir istorinio konteksto, ir dvasinės prasmės. Kviečiame leistis į pasakojimą apie Jėzaus gyvenimą – nuo kuklios gimimo nakties iki dramatiškos paskutinės aukos. Jėzus gimė maždaug … [Skaityti toliau…]

Ko nevalgo tikintieji?

Judaizmas Judaizmo tikintieji laikosi košerinių įstatymų, kurie draudžia valgyti kiaulieną, jūros gėrybes (pvz., krabus, krevetes) ir reikalauja, kad gyvūnai, tinkami valgyti, turėtų skeltus kanopus ir rumuotų (pvz., karvės, avys). Taip pat neleidžiama maišyti mėsos ir pieno produktų, o mėsa turi būti skerdama specialiu būdu (shechita), užtikrinant humaniškumą ir kraujo nutekėjimą. Šie įstatymai, grindžiami Toros nurodymais, … [Skaityti toliau…]

Kas yra ahimsa?

Ahimsos principas: nesmurtas, kuris keičia pasaulį. Ahimsa – šis paprastas, bet galingas sąvoką kilo iš senovės Indijos ir yra vienas svarbiausių budizmo, hinduizmo ir džainizmo principų. Pažodžiui reiškia „nežalojimas“ arba „nesmurtas“, tačiau ahimsa yra daugiau nei tik fizinio smurto vengimas. Tai gyvenimo filosofija, kurioje svarbu ne tik ką darome, bet ir kaip mąstome, kalbame ir … [Skaityti toliau…]

Šema malda

Šema (hebr. „klausyk“) yra pagrindinė žydų malda, laikoma tikėjimo išpažinimu, pabrėžiančiu Dievo vienybę ir įsipareigojimą mylėti Jį visa širdimi. Skaitoma du kartus per dieną, per šventes ar svarbius gyvenimo momentus, ji jungia žydus su jų Sandora ir Dievo Įstatymu. Tekstas paimtas iš trijų Toros fragmentų: Įstatymo pakartojimo 6:4–9, Įstatymo pakartojimo 11:13–21 ir Skaičių 15:37–41. 1. … [Skaityti toliau…]

Rabinas Akiva

Rabinas Akiva ben Josefas (apie 40–135 m.) yra viena ryškiausių žydų istorijos figūrų, laikomas rabinio judaizmo tėvu ir Toros išminties simboliu. Jo gyvenimas – tai kelionė nuo neišsilavinusio piemenio iki vieno didžiausių I–II a. mokytojų, kurio mokymai formavo žydų tikėjimą ir etiką. Akivos istorija, persmelkta tikėjimo, nuolankumo ir pasiaukojimo, paliko neišdildomą pėdsaką, o jo tragiška … [Skaityti toliau…]

Flavijus Jozefas

Flavijus Jozefas – vienas svarbiausių senovės istorijos liudininkų, kurio veikalai leidžia suprasti ne tik žydų, bet ir romėnų pasaulį. Jo gyvenimas buvo kupinas dramos: jis kovojo prieš Romą, buvo paimtas į nelaisvę, o vėliau tapo romėnų pilietiniu ir rašė istorines knygas, kurios iki šiol vertinamos tiek mokslininkų, tiek religinių tyrinėtojų. Jis gimė 37 m. po … [Skaityti toliau…]

Gerumas svarbiau už žinias

Žydų tradicijoje patarlė „gerumas svarbiau už žinias“ rodo esminę tikėjimo tiesą: tikras dvasingumas matuojamas ne vien intelektualinėmis žiniomis, bet ir tuo, kaip žmogus elgiasi su kitais. Ši išmintis ypač ryškiai atsiskleidžia per tragišką Akivos mokinių istoriją, aprašytą Talmude (Jevamot 62b), kuri moko, kad net didžiausia išmintis be gerumo ir pagarbos yra nepilnavidurtiška. Patarlė rodo pamatinę … [Skaityti toliau…]

Kas yra Akivos mokiniai?

Rabinas Akiva, gyvenęs I–II a., laikomas vienu iškiliausių žydų mokytojų, kurio įtaka formavo rabinį judaizmą. Jo mokiniai buvo ne tik Toros žinovai, bet ir ateities žydų bendruomenės viltis. Tačiau Talmude (Jevamot 62b) aprašomas skaudus įvykis: 24 tūkstančiai Akivos mokinių mirė per kelias savaites dėl tarpusavio nesantaikos. Ši istorija, persmelkta tragedijos, paliko gilų pėdsaką žydų tradicijoje, … [Skaityti toliau…]

Pirmųjų vaisių diena

Pirmųjų vaisių diena, minima Senajame Testamente (Kunigų 23:15–16, Įstatymo pakartojimas 16:9), yra biblinė šventė, glaudžiai susijusi su Šavuot (Savaičių švente) ir Omer skaičiavimu. Ši šventė, kartais vadinama tiesiog Šavuot dalimi, švenčia pirmųjų derliaus vaisių ir kviečių aukojimą Dievui, išreiškiant dėkingumą už Jo aprūpinimą. Ji taip pat turi dvasinę reikšmę, simbolizuodama izraelitų priklausomybę nuo Dievo ir … [Skaityti toliau…]

Kas yra Omer skaičiavimas?

Omer skaičiavimas, hebrajiškai vadinamas Sefirat HaOmer, yra unikali žydų tradicija, jungianti dvi didžiąsias šventes – Paschą (Pesach) ir Šavuot. Šis 49 dienų laikotarpis, trunkantis nuo antrosios Paschos dienos iki Šavuot išvakarų, yra ne tik laiko skaičiavimo praktika, bet ir dvasinė kelionė, simbolizuojanti izraelitų pasiruošimą priimti Torą prie Sinajaus kalno. Omer skaičiavimas yra biblinis ritualas, kurio … [Skaityti toliau…]