Enciklikos Annum sacrum pavadinimas reiškia „Šventieji metai“. Lietuviškai ji dažniausiai vadinama „Apie žmonijos pašventimą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai“ arba trumpiau – „Žmonijos paaukojimas Jėzaus Širdžiai“. Šis dokumentas žymi istorinį įvykį – visos žmonijos paaukojimą Kristaus Širdžiai pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1899 m. gegužės 25 d. Tai buvo paskutiniųjų jo … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Diuturni temporis“ verčiamas kaip „Ilgą laiką“ arba „Per ilgą laiką“. Lietuviškai šis dokumentas dažniausiai vadinamas „Apie rožinio maldą“ arba „Apie rožinio vaisingumą ir galią“. Tai dvyliktoji ir paskutinė Leono XIII enciklika apie rožinį – tarsi simbolinė kulminacija jo mariologinių pamokymų. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII ir paskelbė 1898 m. rugsėjo 5 d. Tai … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai kalbama apie katalikų maldos praktiką, yra toks: kodėl meldžiamasi ne tik Dievui, bet ir šventiesiems, ypač Mergelei Marijai? Ar tai nėra Dievo vietos užėmimas? Ar nepažeidžiama pirmoji Dekalogo nuostata – „neturėk kitų dievų“? Į šį klausimą aiškiai ir autoritetingai atsakė Tridento Susirinkimas, įvykęs XVI a. kaip atsakas į Reformaciją. Tridento … [Skaityti toliau…]
Pavadinimas „Augustissimae Virginis Mariae“ reiškia „Švenčiausioji Mergelė Marija“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie rožinio kongregacijas“ arba „Apie Rožinio Brolijas Švč. Mergelės Marijos garbei“. Tai viena iš dvylikos Leono XIII enciklikų apie rožinio maldą, bet skirta ne tiek pačiai maldai, kiek organizuotoms pamaldumo formoms. Enciklika paskelbta 1897 m. rugpjūčio 15 d. – per Švč. Mergelės Marijos … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Divinum illud munus“ reiškia „Dieviškoji dovana“ arba „Tas dieviškas uždavinys“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie Šventąją Dvasią“ arba „Apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje“. Tai pirmoji enciklika Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirta išskirtinai Šventajai Dvasiai. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1897 m. gegužės 9 d., per Sekminių sekmadienį. Dokumentas buvo skirtas pasirengimui Sekminėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas pavadinimas „Adiutricem populi“ reiškia „Tautos pagalbininkę“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Tautos pagalbininkė“, „Pagalba tautoms“ arba „Apie Švč. Mergelės Marijos pagalbą“. Kai kur pavadinime išlaikomas lotyniškas žodis „Adiutricem“, siekiant autentiškumo, tačiau dažniausiai verčiama aprašomai. Encikliką paskelbė popiežius Leonas XIII 1895 m. rugsėjo 5 d. Dokumentas pasirodė likus vos trims dienoms iki Marijos Gimimo šventės … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inter graves paskelbė popiežius Leonas XIII 1894 m. gegužės 1 d. Tai vienas iš daugelio jo socialinio ir politinio jautrumo dokumentų, šįkart skirtas Vokietijos katalikams. Jame analizuojama padėtis po vadinamojo Kulturkampf – laikotarpio, kai Vokietijos imperijos valdžia, ypač kancleris Bismarkas, siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Enciklikos pavadinimas Inter graves lotyniškai reiškia „Tarp sunkių [dalykų]“ … [Skaityti toliau…]
Popiežius Leonas XIII, valdęs nuo 1878 iki 1903 metų, pelnė išskirtinį vardą – „Rožinio popiežius“. Šį titulą jis užsitarnavo ne atsitiktinai, o dėl savo nuoseklios, atkaklios ir dvasiniu požiūriu gilios meilės Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai. Per savo pontifikatą jis paskelbė net vienuolika enciklikų apie Rožinį, kas iki šiol yra unikalus atvejis visoje Bažnyčios istorijoje. … [Skaityti toliau…]
Encikliką Laetitiae sanctae paskelbė popiežius Leonas XIII 1893 m. rugsėjo 8 d., per Nekaltojo Prasidėjimo šventę. Ši enciklika – viena iš vienuolikos, skirtų Rožinio maldai, dėl kurių Leonas XIII pelnė „Rožinio popiežiaus“ vardą. Enciklikos pavadinimas Laetitiae sanctae išvertus reiškia „Šventoji džiaugsmo“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Šventojo džiaugsmo enciklika“ arba „Apie Rožinio maldos svarbą“. XIX a. … [Skaityti toliau…]
Masonija, arba laisvoji mūrininkija (lot. franc-maçonnerie, angl. freemasonry), yra tarptautinis, istoriškai slaptas judėjimas, kuris formavosi kaip brolijos tinklas su savita simbolika, ritualais ir filosofija. Ji dažnai apibūdinama kaip etinių principų, brolybės ir saviugdos siekiančių vyrų bendruomenė, tačiau per šimtmečius masonai buvo siejami tiek su švietimu, tiek su politinėmis permainomis, tiek su samokslais, o kartais – … [Skaityti toliau…]