Žodis „diskursas“ gali skambėti sudėtingai, bet iš tiesų jis aprašo tai, kaip žmonės kalba, rašo ar galvoja apie tam tikrą temą, ir kaip tos kalbos formuoja mūsų supratimą apie pasaulį. Jo kilmė siekia lotynų kalbą, kur discursus reiškia „bėgimas aplink“, „pokalbis“ arba „svarstymas“. Iš lotynų kalbos žodis perėjo į prancūzų (discours – „kalba“) ir kitas … [Skaityti toliau…]
Sąvoka „okultiniai traktatai“ jungia du žodžius, kurių kilmė ir reikšmė atspindi skirtingus istorinius bei kultūrinius sluoksnius. Žodis „okultinis“ kyla iš lotynų kalbos occultus, reiškiančio „paslėptas“, „slaptas“ arba „nežinomas“. Jis vartojamas apibūdinti reiškinius, žinias ar praktikas, susijusias su paslaptimis, ezoterika ar nadūriniais dalykais, neprieinamais įprastam suvokimui. „Traktatas“ kilęs iš lotynų tractatus – „rašinys“, „svarstymas“, ir reiškia … [Skaityti toliau…]
Žodis simuliakras kilo iš lotynų kalbos simulacrum, kuris reiškė atvaizdą, paveikslą, statulą ar net vaiduoklį. Nuo pat pradžių šis terminas turėjo dviprasmišką atspalvį – tai buvo ne tik atvaizdas, bet ir kažkas, kas galėjo klaidinti, būti dirbtina, neautentiška. Senovės romėnų kontekste jis neretai reiškė tai, kas vaizduoja, bet nėra tikra – stabus, kaukes, dvasias. Terminas … [Skaityti toliau…]
Jean Baudrillard’o posakis „Realybės nebėra, liko tik simuliakrai“ glaustai išreiškia jo pagrindinę filosofinę idėją, išplėtotą knygoje „Simuliakrai ir simuliacija“ (1981). Ši mintis atspindi jo teiginį, kad šiuolaikiniame pasaulyje tikrovė išnyko, ją pakeitė ženklai, vaizdiniai ir medijų sukurti atvaizdai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jokios „originalios“ realybės. Simuliakras, pagal Baudrillard’ą, yra kopija be originalo – vaizdinys, kuris … [Skaityti toliau…]
Jean Baudrillard’as (liet. Jonas Baudrilardas) (1929 m. liepos 27 d. – 2007 m. kovo 6 d.) buvo prancūzų filosofas, sociologas, kultūros teoretikas ir fotografas, dažnai vadinamas postmodernizmo „vyriausiuoju kunigu“. Gimė Reimse, Prancūzijoje, valstiečių kilmės šeimoje. Jo tėvai buvo tarnautojai, o jis tapo pirmuoju šeimoje, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą Sorbonos universitete, kur studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. … [Skaityti toliau…]
Žodis „hermeneutika“ kilęs iš senovės graikų kalbos, nuo žodžio hermēneutikḗ (ἑρμηνευτική), kuris reiškia „aiškinimo menas“ arba „interpretacijos mokslas“. Šaknis hermēneúō (ἑρμηνεύω) reiškia „aiškinti“, „versti“ arba „perteikti“. Graikų mitologijoje su šiuo žodžiu siejamas dievas Hermis, kuris buvo dievų pasiuntinys, tarpininkaujantis tarp dievų ir žmonių, todėl laikomas komunikacijos ir interpretacijos simboliu. Iš graikų kalbos terminas pateko į … [Skaityti toliau…]
Foucauldian analizė – tai netradicinis, bet labai įtakingas tyrimo požiūris, kilęs iš prancūzų filosofo Michel Foucault darbų. Ji skirta ne tiek aiškinti, kas yra tiesa, kiek suprasti, kaip tam tikros „tiesos“ buvo sukurtos, kodėl vieni dalykai laikomi savaime suprantamais, o kiti – neįmanomais ar net pavojingais. Tai analizė, kuri abejoja pačia žinojimo forma, tyrinėja, kaip … [Skaityti toliau…]
Žodis mimikrija kilęs iš graikų kalbos žodžio mīmēsis (μίμησις), kuris reiškia „pamėgdžiojimą“, „imitavimą“. Šis terminas jau buvo vartojamas Antikoje, ypač Platono ir Aristotelio filosofijoje, kur jis reiškė meninį pasaulio atspindėjimą arba vaizdavimą. Tačiau mimikrija kaip sąvoka įgijo savarankišką gyvenimą ne tik meninėje, bet ir biologinėje, psichologinėje, kultūrinėje bei socialinėje srityse. Biologinė mimikrija Gamtoje mimikrija – … [Skaityti toliau…]
Kontinuumas – tai sąvoka, kuri savo šaknimis siekia matematikos gelmes, tačiau peržengia jos ribas, paliesdama filosofinius ir net religinius apmąstymus apie begalybę, vientisumą ir tikrovės prigimtį. Matematikoje kontinuumas dažniausiai siejamas su realiųjų skaičių aibe, kurios kardinalumas („dydis“) yra didesnis nei natūraliųjų skaičių begalybė, o filosofijoje ir religijoje jis atspindi idėjas apie nenutrūkstamą būties ar dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Žodis „hegemonija“ kilęs iš senovės graikų kalbos. Jo šaknis – žodis hēgemonía (ἡγεμονία), kuris reiškia „vadovavimas“, „lyderystė“ arba „valdžia“. Šis terminas sudarytas iš žodžio hēgemṓn (ἡγεμών) – „vadas“, „lyderis“, ir priesagos, nurodančios būseną ar procesą. Hēgemṓn savo ruožtu siejamas su veiksmažodžiu hēgéomai (ἡγέομαι) – „vadovauti“, „vesti“. Iš graikų kalbos žodis pateko į lotynų kalbą (hegemonia), … [Skaityti toliau…]