1224 m. rugsėjo mėnesį, toli nuo triukšmo ir pasaulietinių reikalų, kalnuotoje La Vernos vietovėje Italijoje įvyko kažkas, kas iki šiol kelia nuostabą net ir tiems, kurie nėra linkę į mistiką. Šv. Pranciškus Asyžietis – vienas žmogiškiausių ir tuo pačiu paslaptingiausių krikščionybės veikėjų – gavo stigmas (ant kūno atsirado kančios žaizdos). Tai buvo ne įsivaizduojami, ne … [Skaityti toliau…]
Saulės stebuklas, įvykęs 1917 m. spalio 13 d. Fatimoje, Portugalijoje, yra vienas įspūdingiausių ir plačiausiai aptariamų reiškinių katalikų tikėjimo istorijoje. Šis įvykis, liudytas dešimčių tūkstančių žmonių, užbaigė Mergelės Marijos apsireiškimų ciklą trims piemenukams – Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Per šeštąjį ir paskutinį apsireiškimą Marija pažadėjo ženklą, kuris patvirtintų jos žinią, ir Saulės stebuklas … [Skaityti toliau…]
Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime, o jų šerdis – trys paslaptys, perteiktos trims piemenukams: Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Šios paslaptys, atskleistos per liepos 13 d. regėjimą, laikomos pranašiškomis vizijomis, atspindinčiomis dvasinius, istorinius ir eschatologinius aspektus. Pirmoji paslaptis vaizduoja pragaro siaubą, antroji ragina pašvęsti Rusiją … [Skaityti toliau…]
Mergelės Marijos apsireiškimai – tai krikščionių tikėjime, ypač katalikybėje, žinomi įvykiai, kai tikima, kad Jėzaus motina Marija pasirodo žmonėms, dažniausiai perteikdama dvasines žinias, ragindama melstis, atgailauti ar įspėdama apie būsimus išbandymus. Šie apsireiškimai, laikomi privačiais apreiškimais, nėra privalomi tikėti, tačiau kai kurie jų, patvirtinti Katalikų Bažnyčios, tapo svarbiais tikėjimo ir piligrimystės centrais. Per istoriją užfiksuota … [Skaityti toliau…]
Ši dievų sistema – viena seniausių pasaulyje – susiformavo tarpupio upių slėnyje (dabartinis Irakas ir Sirijos dalys) maždaug IV tūkst. pr. Kr. Čia pirmą kartą žmonės sugalvojo užrašyti dievų vardus ant molio lentelių dantiraščiu, o jų mitai (kaip Gilgamešo epas) tapo literatūros pamatu. Šumerų panteonas vėliau perėmė babiloniečiai, šiek tiek pakeitę dievų hierarchiją – pavyzdžiui, … [Skaityti toliau…]
Babilonas stovėjo ant Eufrato upės kranto – dabartiniame Irake, netoli Bagdado. Tai buvo ne šiaip miestas, o vienas iš galingiausių ir išmintingiausių pasaulio centrų, ypač valdant karaliui Nebukadnecarui II (VI a. pr. Kr.). Jo vardas – Babel (bāb ilu) – reiškė „Dievo vartai“, bet pranašams jis tapo atviro sukilimo prieš Dievą ženklu. Babilonas ne tik … [Skaityti toliau…]
Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]
Tofetai (hebr. תֹּפֶת, tophet arba tofet) – tai senovės Artimųjų Rytų kontekste vartojamas terminas, dažniausiai siejamas su ritualinėmis vietomis, kur buvo atliekamos aukos, įskaitant galimus vaikų aukojimus ugnyje, ypač kanaaniečių, finikiečių ir kartais izraelitų religinėse praktikose. Žodis ir jo reikšmė daugiausia žinomi iš Senojo Testamento ir archeologinių radinių, ypač finikiečių kolonijose, tokiose kaip Kartagina. Tofetai … [Skaityti toliau…]
Dievas Molechas (hebr. מֹלֶךְ, Molech arba Moloch) yra paslaptinga ir prieštaringai vertinama figūra, minima Senajame Testamente ir siejama su senovės Artimųjų Rytų religinėmis praktikomis, ypač kanaaniečių, finikiečių, amonitų ir moabitų kultūromis. Jo vardas dažnai asocijuojamas su vaikų aukojimo ritualais, tačiau tyrinėtojų nuomonės apie Molecho prigimtį ir kultą skiriasi. Molechas Biblijoje Senojo Testamento tekstuose Molechas minimas … [Skaityti toliau…]