1928 metų gruodžio 20 dieną paskelbta popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji bulė „Divini Cultus“ skirta liturginio gyvenimo atnaujinimui, ypač dėmesį sutelkiant į dieviškojo kulto šventumą, sakralinės muzikos svarbą ir teisingą liturginių formų praktiką. Tai ne enciklika, bet viena svarbiausių apaštališkųjų bulių, adresuotų visai Bažnyčiai kaip raginimas sugrąžinti tinkamą dvasinę laikyseną per šventas apeigas. Popiežius pradeda bulę … [Skaityti toliau…]
1928 m. rugsėjo 8 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką „Rerum Orientalium“, kurios pavadinimas lotyniškai reiškia „Apie Rytų reikalus“. Šis dokumentas buvo skirtas skatinti Rytų Bažnyčių studijas ir gilinti supratimą apie jų liturgiją, teologiją bei kultūrą. Enciklika buvo adresuota patriarchams, primatams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems vietiniams ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštalų Sostu. Lietuviškai … [Skaityti toliau…]
Divini Illius Magistri – tai popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1929 m. gruodžio 31 d., viena iš svarbiausių Bažnyčios pozicijų apie krikščionišką vaikų ir jaunimo ugdymą. Jos pavadinimas reiškia „To the Divine Teacher“ – Dieviškajam Mokytojui, t. y. Kristui, kuris, kaip pagrindinis Mokytojas, yra bet kokio ugdymo šaltinis ir pavyzdys. Enciklika buvo paskelbta visuomenėje, kuri … [Skaityti toliau…]
Miserentissimus Redemptor yra popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1928 m. gegužės 8 d., skirta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbei ir ypač pabrėžianti atsilyginimo (reparacijos) už žmonijos nuodėmes svarbą. Tai vienas reikšmingiausių Bažnyčios dokumentų apie Jėzaus Širdies pamaldumą, giliai įsišaknijusį tiek teologijoje, tiek tikinčiųjų kasdienybėje. Enciklika pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kuris sukrėtė Europą ir pasaulį. Žmonija … [Skaityti toliau…]
Iniquis afflictisque – tai popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1926 m. gruodžio 25 dieną, Kalėdų dieną. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Netiesos slegiamiems ir kenčiantiems“ – tai pirmieji žodžiai lotyniškame tekste. Ši enciklika buvo tiesioginis ir drąsus popiežiaus kreipimasis dėl krikščionių persekiojimo Meksikoje, ypač po to, kai šalyje buvo įvykdyta sekuliari reforma, smarkiai apribojusi Katalikų Bažnyčios veiklą. … [Skaityti toliau…]
Tomas iš Čelano (Thomas de Celano) gimė apie 1185 m. netoli Celano miesto, dabartinėje Italijos Abrucų srityje. Jis kilęs iš kilmingos šeimos, tikėtina – vidutiniškai pasiturinčios. Jaunystėje mokėsi teologijos, tikriausiai Benediktinų vienuolyne, ir buvo gerai susipažinęs su liturgine bei biblijine tradicija, kas vėliau atsispindėjo jo stiliaus puošnumu ir simbolizmu. Apie 1215 m. jis prisijungė prie … [Skaityti toliau…]
Encikliką Rite expiatis popiežius Pijus XI paskelbė 1926 m. balandžio 30 dieną. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Teisingai atsiteisus“ arba „Tinkamai atsilyginus už nuodėmes“, o dokumento tematika glaudžiai susijusi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osiomis mirties metinėmis, kurios tuo metu buvo minimos visame katalikiškame pasaulyje. Šiuo dokumentu popiežius siekė ne tik pagerbti šventąjį, bet ir priminti jo … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką popiežius Pijus XI paskelbė 1926 metų vasario 28 dieną. Pavadinimas „Rerum Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios reikalai“ – šie žodžiai paimti iš pirmųjų lotyniško teksto sakinių, kaip įprasta enciklikoms. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visus Katalikų Bažnyčios vyskupus ir tikinčiuosius su pagrindiniu tikslu – atnaujinti misijų dvasią ir pabrėžti Bažnyčios pašaukimą skleisti Evangeliją visame pasaulyje. … [Skaityti toliau…]
1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]
1924 m. sausio 18 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Maximam gravissimamque žymi svarbų posūkį Prancūzijos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Ji buvo atsakas į 1905 m. Prancūzijoje priimtą įstatymą, atskyrusį Bažnyčią nuo valstybės, ir siekė atkurti Bažnyčios teisinį statusą šalyje. 1905 m. įstatymas panaikino 1801 m. Konkordatą, kuris reguliavo Bažnyčios ir valstybės santykius. Naujas įstatymas nacionalizavo … [Skaityti toliau…]