Žodis antropocentrizmas kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: ánthrōpos – žmogus ir kéntron – centras. Pažodžiui tai reiškia „žmogus centre“. Šiuo terminu apibūdinamas požiūris, kad žmogus yra svarbiausia arba centrinė visatos ir gyvybės vertybė. Antropocentrizmo šaknys siekia senovę. Senovės graikų filosofijoje žmogus buvo laikomas proto ir tvarkos šaltiniu, o gamta – priemone žmogaus tikslams. Ši … [Skaityti toliau…]
Kijevo Sofijos katedra, oficialiai vadinama Šv. Sofijos soboru, yra vienas svarbiausių Ukrainos kultūros ir istorijos paminklų. Įsikūrusi Kijevo centre, ši XI a. statyta šventovė yra ne tik religinis centras, bet ir Kijevo Rusios valstybės galios bei kultūrinio klestėjimo simbolis. 1990 m. katedra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo istorinės reikšmės ir išskirtinės … [Skaityti toliau…]
Bažnytinės relikvijos – per amžius buvo religinio garbinimo ir kultūrinio paveldo dalis. Šie artefaktai, dažnai pagaminti iš brangiųjų metalų, inkrustuoti brangakmeniais ar puošti subtiliais meno kūriniais, atspindėjo tikinčiųjų pamaldumą, amatininkų meistriškumą ir epochos estetiką. Deja, daugybė šių relikvijų dingo dėl karų, revoliucijų, plėšimų, antireliginių kampanijų ar paprasčiausio aplaidumo. Jų netektis yra ne tik religinis, bet … [Skaityti toliau…]
Misionieriais vadinami žmonės, kurie skleidžia savo tikėjimą ir dažnai kartu teikia pagalbą bendruomenėms, į kurias siunčiami. Nors šiuolaikiniame pasaulyje misionieriai dažniausiai siejami su krikščionybe, misijų veikla egzistuoja įvairiose religijose. Pagrindinis misionieriaus tikslas – perduoti tikėjimo tiesas ir, jei reikia, prisidėti prie švietimo, sveikatos apsaugos ar socialinės pagalbos. Žodis misionierius kilęs iš lotynų kalbos žodžio missio, … [Skaityti toliau…]
Žydų priverstinis konvertavimas į krikščionybę yra sudėtinga ir skausminga istorijos dalis, apimanti ne tik žydų bendruomenes, bet ir kitas religines grupes, kurios įvairiais laikotarpiais buvo spaudžiamos atsisakyti savo tikėjimo. Šiame straipsnyje aptariama žydų, tapusių conversos arba „naujaisiais krikščionimis“, patirtis, ypač Pirėnų pusiasalyje (Ispanijoje ir Portugalijoje) nuo vėlyvųjų viduramžių iki ankstyvųjų naujųjų laikų. Taip pat nagrinėjama, … [Skaityti toliau…]
Crypto-Muslims, lietuviškai vadinami kriptomusulmonais, yra musulmonai, kurie viešai atsisako savo tikėjimo arba konvertuoja į kitą religiją (dažniausiai krikščionybę), tačiau slapta ir toliau praktikuoja islamą. Šis reiškinys dažniausiai siejamas su istoriniais laikotarpiais, kai musulmonų bendruomenės susidurdavo su persekiojimu, priverstinėmis konversijomis ar socialiniu spaudimu, pavyzdžiui, per Rekonkistą Iberijos pusiasalyje ar Osmanų imperijos žlugimo metu. Kriptomusulmonai, siekdami išsaugoti … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai, šventyklos, bažnyčios, vienuolynai ir kiti šventi objektai yra ne tik architektūros kūriniai, bet ir žmonijos dvasinio paveldo dalis, menanti tūkstantmečių tikėjimus, kultūras ir istoriją. Tačiau daugybė šių objektų buvo sunaikinta – kartais dėl karų, gamtos stichijų ar ideologinių konfliktų, o kartais dėl sąmoningų sprendimų, tokių kaip nekilnojamojo turto plėtra, urbanizacija ar ekonominiai interesai. … [Skaityti toliau…]
Franzas Listas (Ferenc Liszt), vienas žymiausių XIX a. kompozitorių ir pianistų, sukūrė oratoriją „Kristus“ (Christus, S.3), kuri yra monumentalus religinis kūrinys, aprėpiantis Jėzaus Kristaus gyvenimą nuo gimimo iki kančios ir prisikėlimo. Ši oratorija, sukurta 1862–1866 m., atspindi Listą kaip gilų dvasinį ieškotoją, nutolusį nuo virtuoziškojo pianisto įvaizdžio ir pasinėrusį į religinę muziką. „Kristus“ yra meditacinis … [Skaityti toliau…]
Felix Mendelssohn (Feliksas Mendelsonas) Bartholdy oratorija „Elijas“ (vok. Elias, op. 70) yra vienas reikšmingiausių romantizmo epochos sakralinės muzikos kūrinių, sukurtas 1846 m. ir pirmą kartą atliktas tų pačių metų rugpjūčio 26 d. Birmingamo festivalyje, Anglijoje. Kūrinys pasakoja apie Senojo Testamento pranašą Eliją, remdamasis Karalių knygomis (1 Kar 17–19, 2 Kar 2), ir vaizduoja jo kovą … [Skaityti toliau…]
Josepho Haydno oratorija „Metų laikai“ (vok. Die Jahreszeiten, Hob. XXI:3), sukurta 1801 m., yra vėlyvas klasicizmo muzikos šedevras, švenčiantis gamtos ciklą ir Dievo kūrinijos grožį. Po sėkmingos oratorijos „Sutvėrimas“, Haydnas vėl bendradarbiavo su libretistu Gottfried van Swieten, kuris pritaikė tekstą pagal Jameso Thomsono poemą The Seasons. Kūrinys susideda iš keturių dalių, atitinkančių metų laikus – … [Skaityti toliau…]