Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. atsikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių.
1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo Domininko Dambrausko rūpesčiu 1774–1787 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, architektas Martynas Knakfusas. Ją 1803 m. rugpjūčio 12 d. konsekravo Vilniaus pavyskupis Dovydas Pilkauskas. 1800 m. pastatyta mūrinė varpinė (architektas Pietras De Rosis).
1794 m. pastatytas mūrinis vienaaukštis U raidės formos vienuolynas. Priė jo 1797 m. įsteigta 5 klasių vidurinė mokykla (nuo 1803 m. – 6 klasių, nuo 1829 m. – gimnazija), 1834 m. vietoj jos – Panevėžio bajorų mokykla (1840 m. iškelta į Panevėžį). Mokykla turėjo įvairių mokymo priemonių, biblioteką, kurioje buvo apie 300 knygų. Vienuolyne XVIII a. veikė vienuolių oratorikos mokykla.
Troškūnuose XVIII a. pabaigoje klebonavo religinių raštų autorius Ciprijonas Lukauskis. Vienuolis kunigas Andrius Beinoravičius 1833 m. areštuotas ir apkaltintas dalyvavimu 1831 m. sukilime. Neįrodžius kaltės 1834 m. paleistas. M. Muravjovo įsakymu triskart tirta, ar Troškūnų bernardinai neprisidėjo prie 1863 m. sukilimo. Nors įrodymų nerasta, 1864 m. vienuolynas uždarytas. Dėl lietuviškos veiklos 1896 m. nubaustas vikaras Vincas Pacevičius, 1902 m. – vikaras Pranciškus Janulaitis (istoriko Augustino Janulaičio brolis).
1890 m. rekonstruota ir paaukštinta varpinė. Prie bažnyčios 1902 m. suburti vyrų ir vaikų chorai. 1908 m. atnaujinta bažnyčia. 1929–1937 m. Troškūnuose buvo įsikūrę pranciškonai. Jie suremontavo bažnyčią, vienuolyną, pastatė parapijos salę.