Mircea Eliade: Du buvimo pasaulyje būdai Mircea Eliade (1907–1986), rumunų religijų istorikas ir filosofas, savo darbuose tyrinėjo religijos fenomenus ir žmogaus egzistencijos dvasines dimensijas. Viena svarbiausių jo idėjų yra „du buvimo pasaulyje būdai“, kurie rodo skirtingus žmogaus požiūrius į pasaulį: šventąjį ir pasaulietinį. Ši teorija išsamiai išdėstyta jo veikale „Šventybė ir pasaulietiškumas“ (angl. „The Sacred … [Skaityti toliau…]
Bernhardas Welte ir niekio patyrimas Bernhardas Welte (1906–1983), vokiečių teologas ir filosofas, garsėjo savo giliomis įžvalgomis apie egzistenciją, transcendenciją ir žmogaus santykį su niekiu. Jo mąstyme niekis nėra tik negatyvi sąvoka ar visiškos nebūties apibrėžimas. Jis traktuoja niekį kaip svarbią egzistencinę patirtį, kuri leidžia atverti naujas dimensijas žmogaus sąmonei ir santykiui su transcendencija. Welte laikė, … [Skaityti toliau…]
Viktoras E. Franklis, austrų neurologas, psichiatras ir egzistencinės analizės (logoterapijos) kūrėjas, nagrinėjo žmogaus egzistencijos prasmės klausimus ir gilinosi į religijos vaidmenį žmogaus gyvenime. Viena jo centrinių idėjų yra vadinamasis „nesąmoningas religingumas“, kuris byloja apie gilią dvasinę dimensiją, glūdinčią žmogaus būtyje, net jei ji nėra sąmoningai pripažįstama. Franklio teigimu, religingumas nebūtinai reiškia formalią religiją ar dalyvavimą … [Skaityti toliau…]
Abraomo auka, aprašyta Pradžios knygoje (Pr 22, 1–19), yra vienas sudėtingiausių ir įtakingiausių religinių pasakojimų, nagrinėjančių tikėjimo, pasiaukojimo ir paklusnumo Dievui temas. Pasakojime Dievas liepia Abraomui paaukoti savo mylimą sūnų Izaoką kaip deginamąją auką, bet sustabdo Abraomą paskutinę akimirką. Šis įvykis turi gilią teologinę, egzistencinę ir moralinę prasmę, kurią mąstytojai analizuoja nuo senovės iki šių … [Skaityti toliau…]
Umberto Eco, italų rašytojas, filosofas ir semiotikas, dažnai nagrinėjo tiesos, simbolių ir pasakojimų santykį. Vienaragio kaip simbolio klausimas puikiai rodo Eco mąstymą apie tai, kaip žmonės kuria realybę per kalbą, mitus ir kultūrines struktūras. Eco nagrinėjo, kaip įsivaizdavimas, literatūra ir istorija gali sukurti „tiesą“, kuri iš tikrųjų yra išgalvota, tačiau laikoma tikrove, nes žmonės tuo … [Skaityti toliau…]
Dievo buvimo klausimas yra viena svarbiausių ir sudėtingiausių filosofijos bei teologijos temų. Per istoriją šią temą nagrinėjo įvairūs filosofai ir mąstytojai, bandydami pateikti racionalius argumentus, pagrįstus tikėjimu, intuicija arba logika. Šie argumentai, apimantys įvairias kryptis ir požiūrius, padeda giliau suprasti Dievo idėją ir jos reikšmę žmonijos gyvenime. Sorenas Kierkegaardas, laikomas egzistencializmo pradininku, pasiūlė unikalų požiūrį … [Skaityti toliau…]
Sielos nemirtingumas yra viena seniausių filosofinių ir religinių temų, nagrinėjama daugelio mąstytojų ir tikėjimų. Šis klausimas aprėpia tiek metafizinius apmąstymus, tiek žmogaus egzistencijos prasmės paieškas. Filosofai, religijos atstovai ir mistikai įvairiais būdais bandė atsakyti į šį klausimą, pateikdami skirtingus argumentus ir interpretacijas. Platonas apie sielos nemirtingumą Platonas (427–347 m. pr. Kr.), vienas įtakingiausių senovės graikų … [Skaityti toliau…]
Ksenofanas iš Kolofono (apie 570–475 m. pr. Kr.) buvo vienas ankstyvųjų graikų filosofų, poetas ir mąstytojas, kritikavęs tradicinį graikų dievų supratimą ir pasiūlęs alternatyvią teologinę perspektyvą. Jis ypač garsus dėl savo kritikos Homero ir Hesiodo kūriniams, kuriuose dievai buvo vaizduojami su žmogiškomis silpnybėmis. Ksenofanas laikomas pirmuoju mąstytoju, kuris iškėlė monoteizmo idėją ir konceptualizavo dievybę kitaip … [Skaityti toliau…]
Pavadinimas: Didžioji Kova tarp Gėrio ir Blogio Žmogaus istorija, kupina džiaugsmų, kančių ir moralinių iššūkių, iš tiesų yra didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio dalis. Ši kova – tai ne tik kasdieniai žmonių sprendimai, bet ir dvasinis mūšis, kuriame dalyvauja jėgos, pranokstančios mūsų materialų pasaulį. Nors Dievas siekia meilės ir tiesos triumfo, šėtonas nuo pat … [Skaityti toliau…]
Dievas kaip Metafora: Tėvo, Karaliaus ir Ganytojo Simboliai Evangelijoje pagal Joną Dievo ir Jėzaus aprašymai Evangelijoje pagal Joną pateikia ne tik religinius apreiškimus, bet ir gilias metaforines sąsajas, kurios įgalina suprasti dvasinę realybę remiantis pažįstama kasdienybe. Tyrinėtojai pastebi, kad ši evangelija ypač dažnai pasitelkia metaforas, kurias galima grupuoti į šeimos, galios santykių, žemdirbystės bei fizinės … [Skaityti toliau…]