Tekstai

Apaštališkasis laiškas Tertio millennio adveniente buvo paskelbtas 1994 m. lapkričio 10 d. popiežiaus Jono Pauliaus II, ruošiantis Didžiajam 2000 metų jubiliejui. Šis laiškas kvietė Bažnyčią ir pasaulį apmąstyti Kristaus įsikūnijimo reikšmę ir tinkamai pasiruošti trečiojo tūkstantmečio pradžiai. Popiežius laiške išskyrė jubiliejų kaip neeilinę progą dvasiniam atsinaujinimui ir kvietimą giliau apmąstyti krikščionybės istoriją, dabartį ir ateitį. … [Skaityti toliau…]

Jubiliejaus tradicija kyla iš senovės žydų religinių papročių, užrašytų Senojo Testamento Kunigų knygoje. Šis unikalus įvykis, švenčiamas kas penkiasdešimtaisiais metais, turėjo gilią dvasinę ir socialinę prasmę. Jubiliejus buvo skelbiamas avino rago – hebrajiškai vadinamo yobel – garsais, kurie kvietė visą tautą iš naujo įtvirtinti Dievo teisingumą, atleisti skolas, išlaisvinti vergus ir atkurti socialinę lygybę. Tai … [Skaityti toliau…]

1863–1864 m. sukilimas buvo svarbus istorinis įvykis, kuriame tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti – susivienijo kovai prieš carinės Rusijos priespaudą. Šis sukilimas tapo ne tik tautinės laisvės, bet ir dvasinio atgimimo simboliu. Jis rodo tautų viltį, tikėjimą ir pasitikėjimą Dievo vedimu, nepaisant patirtų kančių ir išbandymų. Šio sukilimo dalyviai atsidūrė ypatingai sudėtingoje … [Skaityti toliau…]

Šventojo Rašto skaitymas yra ne tik informacijos paieška ar intelektualinis užsiėmimas, bet pirmiausia – dvasinis procesas, kuriame tikintysis susitinka su Dievu. Skaitymas turėtų vykti Dvasioje, kuri ir įkvėpė Šventąjį Raštą. Tik per Šventąją Dvasią žmogus gali suprasti Rašto žodžius ne tik intelektu, bet ir širdimi, kad jie taptų jo gyvenimo dalimi. Todėl prieš pradedant skaityti … [Skaityti toliau…]

Dievo Žodžio sekmadienio šūkiai, kasmet skelbiami popiežiaus Pranciškaus, yra glaudžiai susiję su Katalikų Bažnyčios raginimu atnaujinti tikinčiųjų ryšį su Šventuoju Raštu. Šis sekmadienis buvo įvestas 2019 m. popiežiaus Pranciškaus kaip visuotinė šventė, skirta Šventojo Rašto svarbai tikinčiųjų gyvenime. Šūkiai parenkami iš Biblijos tekstų ir skelbiami kaip gairės apmąstymui bei dvasingumo stiprinimui. Šūkiai naudojami ne tik … [Skaityti toliau…]

Kristupas Kolumbas, garsus XV amžiaus tyrinėtojas, buvo giliai religingas žmogus, kurio tikėjimas stipriai įtakojo jo gyvenimą ir keliones. Jis laikė save Dievo įrankiu, kuris buvo pašauktas įvykdyti šventą misiją – skleisti krikščionybę ir įgyvendinti Dievo valią. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad jo kelionės nebuvo tik geografinis atradimas, bet ir Dievo jam pavesta misija. Jo tikėjimas atsispindi … [Skaityti toliau…]

Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Bažnyčia buvo ne tik religinė, bet ir teisinė institucija, todėl ji taikė įvairias bausmes, kurios šiandien atrodo žiaurios ir nežmoniškos. Kelios istorinės bausmės, įvykdytos Bažnyčios vardu: 1. Sudeginimas ant laužo – Žanos d’Ark byla (1431 m.) Žana d’Ark, žinoma kaip Prancūzijos nacionalinė didvyrė, buvo apkaltinta erezija ir raganavimu. Bažnyčios teismas, … [Skaityti toliau…]

Astronomijos ir heliocentrizmo plėtra senovėje ir viduramžiais žymėjo svarbų žmogaus mąstymo pokytį, kuris galiausiai pakeitė žmonijos supratimą apie visatą. Nors senovės astronomai pirmieji žvelgė į dangų ir pradėjo kurti teorijas apie dangaus kūnų judėjimą, heliocentrizmo (idėjos, kad Saulė yra visatos centras) įsitvirtinimas buvo ilgas ir prieštaringas procesas, kuriame Bažnyčia suvaidino svarbų, dažnai neigiamą vaidmenį. Senovės … [Skaityti toliau…]

Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popiežiui Aleksandrui VI yra svarbus istorinis ir literatūrinis Lietuvos renesanso dokumentas, atskleidžiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) politines ir kultūrines ambicijas XV–XVI a. sandūroje. Ši kalba, pasakyta 1501 m. Romoje, popiežiui ir kardinolams pristatė Lietuvos, kaip katalikiškosios Europos dalies, reikšmę, kartu pabrėžiant jos unikalumą ir strateginę poziciją. Šis dokumentas svarbus kaip … [Skaityti toliau…]

Popiežius Jonas Paulius I, tarnavęs vos 33 dienas (1978 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 28 d.), nespėjo paskelbti enciklikų ar kitų didelių dokumentų. Tačiau jis paliko keletą reikšmingų žodinių ir rašytinių žinių, kurios atskleidžia jo dvasinį gilumą, paprastumą ir pastoracinį rūpestį. Pagrindiniai dokumentai ir kalbos Jono Pauliaus I pontifikato metu: Jonas Paulius I pontifikatas … [Skaityti toliau…]