Tekstai

Dieviškoji tikėjimo logika – tai giluminis krikščioniškosios pasaulėžiūros aspektas, grindžiamas besąlygišku pasitikėjimu Dievu ir Jo valia. Ji reikalauja apversti įprastą žmogaus gyvenimo prioritetų tvarką, siūlydama pirmiausia ieškoti dvasinių dalykų, o ne materialių poreikių patenkinimo. Tai požiūris, kuris iššaukia didelius vidinius pokyčius, kviesdamas žmogų keisti kasdieninius rūpesčius į pasitikėjimą dieviška globa ir išmintimi. Šis mokymas remiasi … [Skaityti toliau…]

Žmogaus sielos svoris – tai metafizinė, ne mokslinė sąvoka, kurią įkvėpė 1907 m. gydytojo Duncano MacDougallo atliktas eksperimentas. MacDougallas svėrė mirštančių pacientų kūnus prieš ir po mirties, siekdamas išsiaiškinti, ar siela turi masę. Eksperimento rezultatai, kuriuos daugelis mokslininkų vėliau sukritikavo dėl metodologijos trūkumų, parodė, kad po mirties kūno masė sumažėdavo maždaug 21 gramu. Nors mokslinėje … [Skaityti toliau…]

Apibrėžimas be apibrėžimo: religijos fenomenologinės įžvalgos Religijos apibrėžimas ilgą laiką buvo vienas sudėtingiausių religijotyros klausimų. Mokslininkai nuolat stengėsi suformuluoti universalų apibrėžimą, kuris apimtų visą religinių reiškinių įvairovę, tačiau šie bandymai dažnai susidurdavo su ribotumu ir klaidingumu. Religijos fenomenologijos kontekste tapo akivaizdu, kad vieningo apibrėžimo paieškos yra ne tik sudėtingos, bet ir galbūt nereikalingos. Menschingas, vienas … [Skaityti toliau…]

XIX amžiaus pirmoje pusėje, pozityvizmo ir buržuazijos triumfo laikotarpiu, prasidėjo bandymai paaiškinti religiją jos „sumažinimo“ (redukcijos) būdu. Šie aiškinimai siekė eliminuoti Dievą ne tik iš visuomenės gyvenimo, bet ir iš pačios religijos. Ludwigas Feuerbachas, Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas pateikė skirtingus religijos kilmės ir esmės aiškinimus, kuriuose ji buvo redukuota į žmogaus psichologiją ar socialines … [Skaityti toliau…]

Budizmas kelia unikalų iššūkį religijotyrai, nes jis iš esmės paneigia Dievo ar dievų sąvokas, kurios tradiciškai laikomos religijos branduoliu. Tai ypač akivaizdu hinajanoje (mažosios vežimo tradicijoje), kuri orientuojasi ne į dievų garbinimą, o į žmogaus pastangas įveikti kančią ir pasiekti nušvitimą. Šis požiūris kėlė klausimą, ar budizmą išvis galima laikyti religija. Vakarietiška religijos samprata dažnai … [Skaityti toliau…]

Dviejų Apreiškimų problema kyla siekiant suprasti ir apibrėžti santykį tarp “bendrojo” apreiškimo, kuris pasireiškia visose religijose, ir “ypatingo” apreiškimo, būdingo specifinėms tradicijoms, tokioms kaip krikščionybė. Ši problema išryškėja religijotyros ir teologijos sąveikoje, kuri istoriškai buvo kupina įtampos dėl abiejų disciplinų skirtingų tikslų ir metodologijų. Religijotyros vystymasis, ypač Nathano Soderblomo teorijos, ženklino bandymus sujungti religines sistemas … [Skaityti toliau…]

Teokratija yra valdymo forma, kurioje aukščiausia politinė valdžia yra sutelkta religinio autoriteto rankose, o valstybės politika tiesiogiai grindžiama religijos principais. Šioje sistemoje valdantieji religiniai lyderiai ne tik tvarko dvasinius reikalus, bet ir vadovauja politiniam bei socialiniam gyvenimui. Teokratija dažnai laikoma viena iš seniausių valdymo formų, nes ji glaudžiai susijusi su pirmykščių visuomenių religine sąmone, kur … [Skaityti toliau…]

Astrologija, horoskopo ženklai ir religija nuo seniausių laikų egzistuoja greta, tačiau jų santykis yra sudėtingas, kartais harmoningas, kartais konfliktiškas. Astrologija – tai tikėjimas, kad dangaus kūnų padėtys ir judėjimas turi įtakos žmonių gyvenimui, asmenybei ir likimui. Ji dažnai grindžiama Zodiako ženklų sistema, kuri siejama su dvylika dangaus zonų, kurias kerta Saulės kelias per metus. Religija, … [Skaityti toliau…]

Dievas kaip absoliutybė yra samprata, kuri apima idėją apie dievybę kaip visko pradžią, priežastį ir galutinį tikslą. Religijose dievai dažnai įsivaizduojami kaip esybės, kurių galia, žinios ir valia yra nepalyginamai didesnės už žmogaus. Jie yra pagrindiniai veikėjai mituose ir religiniuose pasakojimuose, kurie ne tik paaiškina pasaulio sandarą, bet ir formuoja tautų ar bendruomenių gyvenimo būdą … [Skaityti toliau…]

Nathano Söderblomo „Kildintojo“ hipotezė, pristatyta jo veikale „Tikėjimo Dievu tapsmas“, siūlo unikalų požiūrį į religijos pradžią, remiantis „Kildintojo“ (Urheber) idėja. Söderblomas atmeta tiek evoliucionistines, tiek antievoliucionistines teorijas, kurias propagavo tokie tyrėjai kaip Wilhelm Schmidt ar Andrew Lang, ir pateikia alternatyvią sampratą, kad religijos ištakos slypi pirmapradėje „Kildintojo“ figūroje. Šis „Kildintojas“ yra ne tik pasaulio kūrėjas, … [Skaityti toliau…]