Edvardas Elgaras (Edward William Elgar, 1857–1934), vienas žymiausių anglų kompozitorių, 1903 m. sukūrė oratoriją „Apaštalai“ (The Apostles, Op. 49), kuri pasakoja apie Jėzaus apaštalų pašaukimą, jų gyvenimą ir dvasinę kelionę. Ši oratorija, kartu su vėlesne „Karalystė“ (The Kingdom, 1906), buvo dalis Elgaro ambicingo plano sukurti trilogiją apie Kristaus gyvenimą ir krikščionybės pradžią. „Apaštalai“ yra monumentalus … [Skaityti toliau…]
Nocturnas (lot. nocturnus, reiškia „naktinis“) – tai Dievo tarnybos (valandų liturgijos) dalis, kuri buvo naudojama ypač Matutini (naktinės ar rytinės maldos) metu. Tradiciniame Romos brevijoriuje Matutini būdavo skirstomi į vieną, du arba tris nocturnus, priklausomai nuo dienos svarbos ir liturginio laikotarpio. Kiekvienas nocturnas sudarydavo atskirą ciklą, kuriame buvo giedamos psalmės ir skaitomi skaitiniai. Kaip sudarytas … [Skaityti toliau…]
Lamaistų vienuolių įžadai remiasi Vinajos – budistinių drausmės taisyklių – tekstais. Vinaja yra viena iš trijų pagrindinių budizmo raštų rinkinių dalių (Tripitaka) ir apima elgesio taisykles, kurių laikosi vienuoliai ir vienuolės. Tibetiečių budizmo tradicijoje (vadinama lamaizmu, bet patys praktikuotojai dažniau vartoja terminą „tibetiečių budizmas“) Vinajos įžadai daugiausia remiasi Mūla-sarvāstivāda Vinaja mokykla, kuri yra oficiali visų … [Skaityti toliau…]
Tai apaštališkasis laiškas Motu Proprio forma, kurį 2019 m. gegužės 7 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Tokie laiškai laikomi itin svarbiais, nes išreiškia paties popiežiaus valią ir sprendimus aktualiais Bažnyčiai klausimais. Vos estis lux mundi buvo priimtas kaip tiesioginis atsakas į seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje. Dokumente nustatytos privalomos taisyklės, kaip pranešti apie seksualinio išnaudojimo atvejus … [Skaityti toliau…]
Japonų religijoje cikada simbolizuoja gyvenimo trumpumą, sielos virsmą, tylų sugrįžimą. Šintoizme ir budizme ji tampa beveik dvasiniu objektu – ji nereikalauja dėmesio, bet kai dingsta, tu jauti jos nebuvimą. Garsas, kuris palieka tuštumą. Kai kurios cikados rūšys, ypač Japonijoje, išgyvena metų ciklus po žeme, bet dar paslaptingesnės – Magicicada septendecim ir Magicicada tredecim, aptinkamos Šiaurės … [Skaityti toliau…]
Avesta yra pagrindinis zoroastrizmo religinių tekstų rinkinys, sudarytas Avestos kalba, senovės rytų iraniečių kalba. Šie tekstai, priskiriami pranašui Zaratustrai (Zoroastrui) ir jo pasekėjams, apima himnus, maldas, ritualų aprašymus, mitologiją ir teisės normas. Avesta susideda iš kelių dalių, įskaitant: Terminas „Zend“ (arba „Zand“) reiškia komentarus, vertimus ir aiškinimus, daugiausia parašytus vidurine persų (pahlavių) kalba, kurie lydi … [Skaityti toliau…]
Analektai (kin. Lún Yǔ, liet. „Pasikalbėjimai“ arba „Išminties rinkinys“) yra pagrindinis konfucianizmo tekstas, kuriame surinkti Konfucijaus (Kongzi, 551–479 m. pr. Kr.) mokymai, posakiai ir pokalbiai su mokiniais. Šis tekstas, užrašytas po Konfucijaus mirties jo mokinių ir vėlesnių sekėjų, yra esminis kinų filosofijos, etikos ir visuomenės organizavimo šaltinis. Analektai sudaryti iš 20 knygų (arba skyrių), kuriuose … [Skaityti toliau…]
Goliatas, filistinų milžinas iš Gato, yra viena žymiausių Senojo Testamento figūrų, kurio istorija apie kovą su jaunuoju Dovydu (1 Samuelio 17) tapo archetipiniu pasakojimu apie drąsą, tikėjimą ir pergalę prieš neįveikiamą priešą. Aprašytas kaip daugiau nei devynių pėdų ūgio karys, Goliatas buvo filistinų čempionas, kėlęs siaubą izraelitams. Jo galimas ryšys su nefilimais ar rafaimais, senovės … [Skaityti toliau…]
Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]
„De Virginitate“ („Apie mergelystę“) – tai Šv. Ambraziejaus veikalas, parašytas IV amžiuje, kuriame iškeliama Mergelės Marijos figūra kaip tobuliausias mergelystės pavyzdys. Šį rašinį Ambraziejus parašė kaip pamokymą jaunoms moterims, kurios siekė gyventi skaistų, Dievui pašvęstą gyvenimą. Tai ne tik teologinis, bet ir giliai pastoracinis tekstas, kviečiantis skaistumą suprasti ne kaip griežtą atsisakymą, bet kaip laisvą … [Skaityti toliau…]