Śruti (sanskrito kalba: श्रुति, liet. „tai, kas girdėta“) yra švenčiausių hinduizmo tekstų korpusas, laikomas dieviškai apreikštu ir amžinu. Skirtingai nei Smṛti („tai, kas prisimenama“) tekstai, tokie kaip Mahabharata ar Puranos, kurie yra žmogaus sudaryti, Śruti laikomi tiesioginiu dieviškosios tiesos perteikimu, kurį senovės išminčiai (ṛṣi) „išgirdo“ meditacijos metu. Šie tekstai sudaro vedų literatūros pagrindą ir yra … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]
Krikščionių teologijoje ir filosofijoje docta ignorantia (lot. „mokytas nežinojimas“) yra sąvoka, apibūdinanti nuolankų žmogaus proto ribotumo pripažinimą siekiant pažinti Dievą, kuris yra begalinis ir neaprėpiamas. Šią idėją XV a. išplėtojo vokiečių teologas ir filosofas Mikalojus Kuzietis (Nicholas of Cusa), remdamasis ankstesnėmis mistinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Pseudo-Dionisijaus Areopagito ir šv. Bonaventūros mokymai. Mokytas nežinojimas nėra neišmanymas, … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie dievus, dažnai įsivaizduojame audringas Graikų ar Romėnų dievų dramas – Dzeuso meilės nuotykius, Heros kerštą ar Afroditės aistras. Tačiau ne visos religijos dievus vaizduoja kaip šeimos žmones, apsuptus žmonų, meilužių ir vaikų. Kai kuriose tradicijose dievai yra viengungiai – vieniši, nepriklausomi, neturintys nei sutuoktinio, nei palikuonių. Kodėl taip yra? Ar šie dievai … [Skaityti toliau…]
Dykuma – tai vieta, kur viskas atrodo tuščia, sausa, be gyvybės. Bet Biblijoje dykuma yra daugiau nei smėlis ir karštis – tai erdvė, kur žmogus susiduria su savimi, savo abejonėmis ir Dievu. Du dideli bibliniai veikėjai – Mozė ir Jėzus – praleido laiką dykumoje, kiekvienas savo kelionėje. Mozė vedė izraelitus per dykumą 40 metų, o … [Skaityti toliau…]
Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]
Ordo Exsequiarum Romani Pontificis („Romos pontifiko laidotuvių apeigos“) yra liturginė knyga, kurioje išdėstytos detalios apeigos ir ritualai, vykstantys po popiežiaus mirties – nuo mirties konstatavimo iki laidotuvių ir palaidojimo. Šis dokumentas, reguliuojantis popiežiaus laidotuvių tvarką, yra svarbus Romos katalikų Bažnyčios liturginio gyvenimo elementas, atspindintis tiek šventąją tradiciją, tiek šiuolaikinius Bažnyčios poreikius. 2024 m. balandžio 29 … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]
Bahajų tikėjime nėra formalių priesaikų ar įžadų, panašių į vienuolių ar dvasininkų įžadus kitose religijose. Tačiau tikėjimo priėmimas pats savaime laikomas sąmoningu asmens pasižadėjimu laikytis Bahá’u’lláh – Bahajų tikėjimo įkūrėjo – mokymų ir gyventi pagal Dievo nustatytus principus. Bahajų bendruomenėje tikėjimo įsipareigojimas yra asmeninis ir grindžiamas laisvu apsisprendimu. Bahajų tikėjimas susiformavo XIX amžiuje, Persijoje, ir … [Skaityti toliau…]
Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]