Ar religija tėra išgalvotas vaistas prieš egzistencinę paniką? XIX a. mąstytojai kaip Ludwigas Feuerbachas ir Karlas Marksas manė būtent taip. Feuerbachas rašė, kad „žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą“ – o ne atvirkščiai. Dievas, anot jo, tėra žmogaus vilties projekcija, išdidintas mūsų troškimas būti mylimais, amžinais, reikšmingais. Kai žmogus nebegali pakelti savo trapumo, jis sukuria … [Skaityti toliau…]
Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]
Kai šuo iš ištikimybės miršta ant savo šeimininko kapo – ar tai tik instinktas, ar meilės ženklas? Kai katinas apgaulingai išvengia bausmės už sudaužytą vazą – ar jis turi sąžinę, ar tik apsimeta? Viduramžiais šie klausimai kėlė ne mažesnes aistras nei diskusijos apie angelų lytį ar rojaus geografiją. Viduramžių mąstymą apie gyvūnus stipriai formavo Aristotelis, … [Skaityti toliau…]
Ar amžinybė yra laiko nebuvimas, ar begalinis laiko tęsinys? Tai klausimas, kuriame susitinka dvi galaktikos – mūsų žemiškas laiko patyrimas ir dangiškas Dievo buvimo būdas. Kiekvienas, kuris bent kartą tyliai mąstė apie amžinybę, žino, kad ši sąvoka pradeda ne tiek atsakyti, kiek stingdo mąstymą. Kaip galima suvokti laiką, kai laiko nėra? O gal ten laikas … [Skaityti toliau…]
Klausimas, ar Jėzus kada nors juokėsi, atrodo nekaltas – juk jis neišsprendžia dogmų, nei kerta dvasinių kardų. Bet po šiuo klausimu slypi daug gilesnė problema: kaip mes įsivaizduojame Dievą? Ar Jis – tik griežtas Teisėjas, kurio veidas sustingęs amžinoje šventumo pozoje, ar gyva būtybė, kuriai artima ir džiaugsmo ašara, ir šilta šypsena? 1. Juokas kaip … [Skaityti toliau…]
Protingos nežemiškos gyvybės paieška „Search for Extraterrestrial Intelligence“ (SETI) – tai mokslinis projektas, skirtas ieškoti protingos gyvybės už Žemės ribų, bet iš religinės pusės jis turi kur kas gilesnį atspalvį. Nors SETI mokslininkai naudoja radijo teleskopus ir analizuoja signalus iš kosmoso, kai kurie teologai šį darbą mato kaip neoficialų Dievo buvimo ar Jo plano atspindį. … [Skaityti toliau…]
Klimato krizė – tai ne tik mokslinis ar politinis iššūkis, bet ir gilus moralinis klausimas, liečiantis mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename. Kai ledynai tirpsta, miškai dega, o vandenynai kyla, žmonija ieško ne tik technologinių sprendimų, bet ir prasmės. Religija, kaip amžinas orientyras, siūlo atsakymus – ar bent jau kelius į juos. Skirtingos tikėjimo tradicijos … [Skaityti toliau…]
Skaitmeninės eros dvasingumas: kaip technologijos keičia tikėjimą? Šiuolaikinis pasaulis pulsuoja technologijų ritmu. Ekranai tapo mūsų langais į realybę, o virtualios erdvės – naujomis susibūrimo vietomis. Religija, kaip amžinas žmogaus prasmės ieškojimo palydovas, neišvengiamai atsiduria šio virsmo centre. Socialiniai tinklai, virtualios pamaldos, net dirbtinis intelektas – visa tai keičia mūsų santykį su tikėjimu. Bet ar šios … [Skaityti toliau…]
Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]
Ar amžinas rojus gali būti nuobodus? Klausimas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis eretiškas, iš tiesų atveria labai žmogišką nerimą: ar tikrai mūsų siela geba ilgėtis nesibaigiančio džiaugsmo? Ar laimė, kuri niekada nesikeičia, gali išlikti prasminga? Krikščioniškoje tradicijoje rojus dažnai apibūdinamas kaip Dievo artumas, kaip buvimas Jo akivaizdoje. Tačiau šis buvimas nėra statiškas. Šventasis Augustinas rašo: „Tu … [Skaityti toliau…]