Ar gali būti, kad mes jau tūkstančius metų neteisingai suprantame tikrovę? Mokslininkai ir filosofai nuolat ieško atsakymų į didžiuosius klausimus: kas mes esame, iš kur atėjome ir kas laukia po šio gyvenimo? Tačiau visa mūsų dabartinė matematika, fizika ir net dvasiniai mokymai remiasi sąvoka, kuri galbūt neegzistuoja – skaičiumi nulis. Visatoje nėra tuštumos. Net ir … [Skaityti toliau…]
„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]
„Neatskleistas nuosprendis“ (lot. decretum absconditum) – tai kalvinizmo (plačiau – reformuotos teologijos) terminas, nusakantis, jog galutinis Dievo apsisprendimas dėl kiekvieno žmogaus išgelbėjimo ar pasmerkimo lieka paslaptyje, t. y. nėra iki galo suvokiamas ar paaiškinamas žmogaus proto. Kalvinas pabrėžė, kad Dievas yra absoliučiai suvereni būtybė, tad žmogaus ribotas protas negali visapusiškai įžvelgti dieviškosios išminties bei sprendimų … [Skaityti toliau…]
„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]
Johno Miltono „Prarastasis rojus“ (1667) yra vienas didingiausių Vakarų literatūros kūrinių – poetinis epas, kuriame persipina žmogaus laisvės, nuodėmės ir Dievo valios temos. Šis kūrinys, parašytas XVII a. Anglijoje, pasakoja biblinę istoriją apie Adomo ir Ievos nuopuolį, tačiau per Miltono vaizduotę tampa universaliu apmąstymu apie tikėjimą, maištą ir išganymą. „Prarastasis rojus“ perpasakoja Pradžios knygos įvykius, … [Skaityti toliau…]
Sefer HaBahir (hebr. סֵפֶר הַבָּהִיר, liet. „Šviesos knyga“ arba „Spindesio knyga“) yra anoniminis, pseudepigrafinis mistinis tekstas, laikomas vienu seniausių ir svarbiausių kabalistinės literatūros kūrinių. Tradiciškai priskiriamas I a. rabino Nehunya ben HaKanah vardui, nes tekstas prasideda fraze „R. Nehunya ben HaKanah sakė“, tačiau šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad jis buvo sudarytas XII a. pabaigoje–XIII a. pradžioje, … [Skaityti toliau…]
„Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10) Ši eilutė iš Apreiškimo Jonui knygos yra stiprus ir įkvepiantis raginimas ištvermei, ištikimybei ir tikėjimo išlaikymui net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ji buvo skirta Smirnos bažnyčiai, kuri patyrė persekiojimus, tačiau jos prasmė išlieka aktuali visais laikais kiekvienam tikinčiajam, kuris susiduria su išbandymais. … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios istorijoje popiežių sąrašas yra griežtai reglamentuotas, tačiau per šimtmečius buvo asmenų, kurie buvo išrinkti popiežiais, bet dėl įvairių priežasčių nėra laikomi oficialiais popiežiais. Tokie atvejai apima nekonsekruotus išrinktuosius, neteisėtai paskelbtus popiežius ar tuos, kurie buvo pašalinti iš oficialių sąrašų vėliau. Šie „netikri popiežiai“ skiriasi nuo antipopiežių, kurie buvo konkuruojantys pretendentai, palaikomi tam tikrų … [Skaityti toliau…]
Loto sūtra (sanskrito kalba: Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, liet. „Nuostabiosios Dharmos Loto Gėlės Sūtra“, kinų: Miàofǎ Liánhuā Jīng, japonių: Myōhō Renge Kyō) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas Budos mokymų kulminacija. Manoma, kad sūtra buvo sudaryta Indijoje tarp I a. pr. Kr. ir I a. po Kr., tačiau pilna forma užrašyta II a. po Kr. … [Skaityti toliau…]
Orfėjo ir Euridikės mitas, užrašytas Vergilijaus „Georgikose“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena gražiausių ir skaudžiausių graikų mitologijos istorijų. Orfėjas, kurio muzika galėjo sujaudinti net akmenis, ir Euridikė, jo mylimoji, kurios grožis buvo tarsi pavasario žiedas, tapo amžinos meilės ir netekties simboliu. Jų istorija – tai kelionė į Hado tamsą, kur meilė susiduria su likimu, o … [Skaityti toliau…]