Be perstojo melskitės

Apaštalo Pauliaus žodžiai „Be perstojo melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) dažnai sukelia klausimų: kaip įmanoma melstis visą laiką? Ar tai reiškia, kad žmogus turi atsisakyti kasdienės veiklos ir nuolat būti maldoje? Ar Dievas tikisi, kad tikintieji praleistų visą gyvenimą kartodami maldas? Iš pirmo žvilgsnio šis raginimas atrodo sunkiai įgyvendinamas, bet jei pažvelgsime giliau, pamatysime, kad Paulius … [Skaityti toliau…]

Maldos duoda viltį

Viltis – tai jėga, kuri žmogų laiko net tada, kai viskas aplink griūva. Ji leidžia atsikelti po nesėkmių, išlaikyti stiprybę net tamsiausiose gyvenimo akimirkose. Vienas galingiausių vilties šaltinių yra malda – tai ne tik žodžių kalbėjimas, bet ir ryšys su Dievu, kuris suteikia vidinę ramybę, stiprybę ir naują perspektyvą. Kaip malda susijusi su viltimi? Kai … [Skaityti toliau…]

Šaukis manęs ir aš išgelbėsiu tave

Gyvenime neišvengiame sunkumų – ligos, netektys, išbandymai ar vidiniai prieštaravimai lydi kiekvieną žmogų. Tačiau Biblijoje Viešpats nuolat kviečia žmogų ne pasiduoti baimei, bet kreiptis į Jį, kaip tai aiškiai išreiškia Psalmė 50:15:„Šaukis manęs nelaimės dieną, ir aš išgelbėsiu tave.“ Šis kvietimas yra ne tik pažadas, bet ir svarbus dvasinis principas. Jis rodo, kad žmogui leidžiama … [Skaityti toliau…]

Kas sugalvojo maldas Dievui?

Maldos – tai vienas seniausių žmonijos dvasinių veiksmų, būdas bendrauti su Dievu, ieškoti atsakymų, guostis ar dėkoti. Bet kas pirmasis pradėjo melstis? Ar tai žmonių išradimas, ar Dievo įkvėpta būtinybė? Mąstant logiškai, galima manyti, kad pirmieji žmonės pradėjo melstis iš natūralaus poreikio ieškoti ryšio su aukštesne jėga. Senovės civilizacijose buvo įprasta kreiptis į dievus per … [Skaityti toliau…]

Tikėjimas per prievartą

Tikėjimas – tai asmeninis ir vidinis žmogaus santykis su Dievu, aukštesne jėga ar gyvenimo prasme. Tačiau per istoriją ne kartą buvo mėginama tikėjimą primesti jėga: grasinimais, baime, net fiziniu spaudimu. Ar tikėjimas, gimstantis iš prievartos, iš tiesų gali būti tikras? Prievarta ir tikėjimas iš esmės prieštarauja vienas kitam. Tikėjimas, kuris kyla iš laisvos valios, yra … [Skaityti toliau…]

Gvadalupės apsireiškimai

Gvadalupės Mergelės apsireiškimai, įvykę 1531 m. Meksikoje, yra vienas reikšmingiausių katalikų tikėjimo įvykių, turėjęs didžiulę įtaką ne tik religijai, bet ir kultūrai bei visuomenei. Šie apsireiškimai, kai Mergelė Marija pasirodė indėnui Juanui Diegui, laikomi Dievo artumo visiems žmonėms simboliu. Gvadalupės Mergelė tapo Meksikos ir visos Lotynų Amerikos dvasiniu bei nacionaliniu simboliu. 1531 m. gruodį, praėjus … [Skaityti toliau…]

Mahabharata

Mahabharata, Mahabarata (sanskrito kalba: महाभारतम्, Mahābhārata, liet. „Didysis Bharatos pasakojimas“) yra viena iš dviejų pagrindinių senovės Indijos epinių poemų (kartu su Ramajana), laikoma šventuoju hinduizmo tekstu. Priskiriama išminčiui Vyāsai, poema tikriausiai buvo sudaryta tarp IV a. pr. Kr. ir IV a. po Kr., nors jos šaknys siekia gerokai senesnes žodines tradicijas. Mahabharata yra ilgiausia pasaulyje … [Skaityti toliau…]

Šventieji miestai

Šventieji miestai – tai pasaulio dvasinės širdys, kur susilieja tikėjimas, istorija ir žmogaus siekis priartėti prie dieviškumo. Šiame puslapyje pristatome svarbiausius šventus miestus, nuo Jeruzalės ir Mekos iki Lurdės ir Bodhgajos, kurie per amžius traukia piligrimus ir keliautojus. Kiekvienas miestas yra unikalus savo religine reikšme, kultūriniu paveldu ir dvasine atmosfera, atspindinčia skirtingų tikėjimų esmę. Kiekvieno … [Skaityti toliau…]

Veronos (Leonininis) sakramentaras

Sacramentarium Veronense, dar vadinamas Leonine Sacramentary (Sacramentarium Leonianum, Veronos (Leonininis) sakramentaras), yra seniausias išlikęs liturginis rankraštis, susijęs su Romos apeigomis. Šis VII a. pradžios dokumentas, saugomas Veronos katedros bibliotekoje kaip Codex Veronensis LXXXV (80), yra unikali kolekcija, atspindinti ankstyvosios krikščionybės liturgines praktikas. Nors tradiciškai siejamas su popiežiumi Leonu I Didžiuoju (440–461 m.), jis nėra nei … [Skaityti toliau…]

Bulė Cum Nimis Absurdum

Ši bulė institucionalizavo žydų segregaciją popiežiaus valstybėje ir tapo pavyzdžiu kitoms Europos šalims, įtvirtindama socialinę, ekonominę ir religinę diskriminaciją. Ji žymėjo oficialų perėjimą nuo religinės tolerancijos prie sistemingos priespaudos. Popiežius Paulius IV nusprendė įvesti žydų segregaciją getuose ir griežtus apribojimus, nes viduramžių Bažnyčios mokyme žydai buvo laikomi atsakingais už Kristaus nukryžiavimą, todėl jų socialinė padėtis … [Skaityti toliau…]