Dievo garbinimo vieta: Gerizimo kalnas ar Jeruzalė?

Kai Jėzus prie šulinio susitiko su samariete moterimi, ji iškart iškėlė seną teologinį ginčą: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tai vieta, kur reikia garbinti.“ (Jn 4,20) Ji kalbėjo apie Gerizimo kalną – šventąją vietą Samarijoje, priešingą Jeruzalei, kurią laikė šventa žydai. Tai nėra paprastas klausimas apie geografiją. Tai … [Skaityti toliau…]

Du kartus pateptas Mesijas

Kai kurie Kumrano rankraščiai liudija keistą ir daug kam netikėtą idėją – ne vieną, o du Mesijus. Tai viena unikaliausių Kumrano bendruomenės teologijos ypatybių: jie laukė ne vieno išgelbėtojo, bet dviejų skirtingų figūrų – vienos kunigiškos, kitos karališkos. Pirmasis – vadinamas Mesiju iš Aarono – turėjo būti dvasinis vadovas, teisingumo mokytojas, aukojimo ir įstatymo tvarkos … [Skaityti toliau…]

Įkvėpė į žmogaus nosį gyvybės kvėpavimą

Biblijoje yra daugybė eilučių apie stebuklus, bet viena iš jų slepia stebuklą, nuo kurio viskas prasideda – Pradžios 2,7: „Ir Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių, ir įpūtė į jo nosį gyvybės kvėpavimą, ir žmogus tapo gyva būtybe.“ Tai pirmasis žmogaus pabudimo momentas. Dar nėra įstatymo, dar nėra nuodėmės, net dar nėra žodžių – … [Skaityti toliau…]

Santuokos priesaika

Santuokos priesaika yra šventas ir iškilmingas krikščioniškos santuokos momentas, kai jaunavedžiai viešai pasižada būti ištikimi vienas kitam ir Dievui visą gyvenimą. Šis pažadas, įtvirtintas kaip sakramentinis aktas Katalikų Bažnyčioje, atspindi ne tik meilę ir įsipareigojimą tarp sutuoktinių, bet ir jų dvasinį ryšį, pašventintą Dievo akivaizdoje. Santuokos priesaika savo šaknimis siekia ankstyvąją krikščionybę, kai santuoka buvo … [Skaityti toliau…]

Augustino vienuolių regula

Šv. Augustino Regulos vertimas. Tai yra vienas svarbiausių vienuolinio gyvenimo dokumentų Vakarų krikščionybėje, tapęs pagrindu daugeliui vienuolijų, įskaitant augustijonus, dominikonus, servitus ir kitus. Ši Regula pabrėžia bendruomeninio gyvenimo, meilės, nuolankumo ir maldos svarbą. Šv. Augustino Regula buvo parašyta apie 397–400 m., kai Augustinas, jau būdamas Hipono vyskupu, siekė sutvarkyti savo bendruomenės gyvenimą Šiaurės Afrikoje. Šis … [Skaityti toliau…]

Karalius Dovydas ir Batšeba

Karalius Dovydas, jau įsitvirtinęs kaip Izraelio valdovas, vieną vakarą vaikščiojo ant savo rūmų stogo. Iš ten jis pamatė maudantis gražią moterį vardu Batšeba. Ji buvo kariškio Urijos žmona. Dovydas susižavėjo jos grožiu ir pasiuntė tarnus ją atvesti. „Jis pasiuntė pasiuntinius ir ją atsivedė. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja.“ (2 Samuelio 11,4) … [Skaityti toliau…]

Abortai? Ar tai teisinga?

Abortų tema – viena jautriausių ir labiausiai visuomenę skaldančių. Ypač jautriai į šį klausimą žiūri tikintys žmonės. Taigi, ką sako Biblija, religija ir tikėjimas apie abortus? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Šventajame Rašte žodis „abortas“ nėra tiesiogiai minimas. Tačiau Biblijoje gausu tekstų, kuriuose kalbama apie gyvybės vertę ir žmogaus pašaukimą dar motinos įsčiose. Pavyzdžiui, Jeremijo … [Skaityti toliau…]

Buda apie likimą ir karmą

Budizmas, kaip dvasinė tradicija, siūlo gilų požiūrį į gyvenimą, jo prasmę ir žmogaus vietą pasaulyje. Vienos iš esminių budizmo sąvokų – likimas ir karma – dažnai kelia susidomėjimą ir diskusijas. Ką apie šias temas mokė Buda? Kaip šios idėjos gali padėti mums suprasti save ir mūsų gyvenimo kelią? Karma: veiksmų ir pasekmių dėsnis Budos mokymuose … [Skaityti toliau…]

Ar genetiškai modifikuotas maistas prieštarauja Dievo planui?

Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – tai augalai ar gyvūnai, kurių DNR pakeista moksliniais metodais, siekiant pagerinti jų savybes, tokias kaip atsparumas kenkėjams, derlingumas ar maistinė vertė. Šiandien, kai maisto trūkumas, klimato kaita ir auganti populiacija kelia iššūkius, GMM tapo karštų diskusijų objektu. Religinėse bendruomenėse kyla klausimas: ar žmogaus kišimasis į gamtos kodą atitinka Dievo planą, … [Skaityti toliau…]

Dirbtinis intelektas ir etika

Vieną dieną žmogus sukūrė veidrodį, kuris atsakė. Ne tik atspindėjo, bet ir kalbėjo. Vėliau – nuspėjo, vertino, sprendė. Šiandien šį veidrodį vadiname dirbtiniu intelektu (DI). Jis jau rašo eiles, piešia paveikslus, kuria muziką, diagnozuoja ligas ir sprendžia, kam duoti paskolą, o kam – ne. Bet kai veidrodis ima spręsti, kas atsako už jo sprendimus? Kai … [Skaityti toliau…]