Balaamo asilo istorija aprašyta Senojo Testamento Skaičių knygoje, 22 skyriuje. Tai viena iš keisčiausių ir labiausiai įsimenančių Biblijos scenų, kur gyvūnas prabyla žmogaus balsu. Balaamas buvo pranašas, gyvenęs ne Izraelyje. Moabo karalius Balakas, išsigandęs artėjančių izraelitų, pasikvietė jį prakeikti tautą, kuri, pasak jo, buvo per daug galinga. Balaamas iš pradžių atsisako, bet galiausiai, gavęs leidimą … [Skaityti toliau…]
Izaijo pranašystė apie vilką, gyvenantį su ėriuku piešia Dievo karalystės taikos ir harmonijos paveikslą. Ši eschatologinė viltis, užrašyta Izaijo knygoje, peržengia gamtos dėsnius ir žmogaus konfliktus, skelbdama laiką, kai Dievo tvarka atkurs visą kūriniją. „Vilkas gyvens su ėriuku, leopardas gulės su ožiuku, veršis ir liūtas bus kartu, ir mažas vaikas juos ves“ (Iz 11, 6). … [Skaityti toliau…]
Balandžių aukojimas Senajame Testamente buvo izraelitų religinio gyvenimo dalis, rodanti jų santykį su Dievu, nuodėmių atpirkimą ir dėkingumą. Balandžiai, kaip švarūs paukščiai pagal Mozės Įstatymą, buvo prieinama auka neturtingiesiems, leidžianti visiems, net ir vargingiausiems, dalyvauti šventyklos ritualuose. Ši praktika pabrėžė Dievo gailestingumą, suteikdama galimybę kiekvienam prieiti prie Jo, nepaisant turtinės padėties. Balandžių aukojimas taip pat … [Skaityti toliau…]
Vario gyvatės istorija, užrašyta Skaičių knygoje, yra dramatiškas epizodas iš izraelitų klajonių dykumoje laikotarpio, atskleidžiantis Dievo teismą, gailestingumą ir išgelbėjimo planą. Ji prasideda Zino dykumoje, kai izraelitai, pavargę nuo klajonių po išėjimo iš Egipto, vėl pradėjo murmėti prieš Dievą ir Mozę. Jie skundėsi maisto trūkumu, vadindami Dievo duotą maną „niekingu maistu“. Dėl šio neklusnumo ir … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kalnai yra ne tik geografinės vietos, bet ir gilūs teologiniai simboliai, atspindintys Dievo buvimą, apreiškimą ir žmogaus tikėjimo kelionę. Jie vaizduojami kaip šventos erdvės, kur žmogus susitinka su Dievu, gauna Jo įsakymus ar patiria dvasinį virsmą. Kalnų aukštis ir atokumas simbolizuoja artumą dangui, o jų tvirtumas – Dievo amžinybę, kaip matyti Ps 125, 1: … [Skaityti toliau…]
Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ (parašyta 1928–1940, išleista 1966–1967) yra vienas įspūdingiausių XX a. romanų, kuriame susipina satyra, mistika ir gilus apmąstymas apie gėrį, blogį ir žmogaus sielos likimą. Vykstantis sovietinėje Maskvoje, romanas sujungia velnišką chaosą, biblinę dramą ir tragišką meilės istoriją, keldamas klausimus apie tikėjimą, gundymą ir gailestingumą. Romanas susideda iš trijų persipynusių siužetų. … [Skaityti toliau…]
Vokietija nuo seniausių laikų buvo viena svarbiausių religinių centrų Europoje. Iki krikščionybės plitimo čia klestėjo pagoniškos gentys, garbinusios gamtos jėgas, protėvius ir dvasias. Senovės germanų tikėjimai formavo bendruomenių pasaulėžiūrą ir buvo neatsiejami nuo kasdienio gyvenimo. Krikščionybė pradėjo skverbtis į regioną ankstyvaisiais viduramžiais. Romos imperijos įtaka ir misionierių veikla skatino naujos religijos plitimą. VIII amžiuje šventasis … [Skaityti toliau…]
Žodis teofanija kilęs iš graikų kalbos: theos – Dievas ir phaino – pasirodyti, pasireikšti. Tai sąvoka, kuria apibūdinami ypatingi Dievo apsireiškimai žmogui – tokie, kurie palieka ne tik regimą ar girdimą ženklą, bet perveria ir širdį. Teofanija reiškia, kad Dievas ne tik kalba, bet tampa juntamas – per balsą, liepsną, audrą ar tylą. Tai akimirka, … [Skaityti toliau…]
Troškimas – tai ne silpnybė. Biblijoje jis suprantamas kaip esminė žmogaus jėga, nukreipta arba į gėrį, arba į pražūtį. Žmogus yra trokštanti būtybė: jis geidžia, laukia, ilgisi, siekia. Troškimas gali vesti į šventumą arba į nuodėmę. Jis yra degantis vidinis variklis – kaip liepsna, kuriai reikia krypties. Žmogaus troškimas Dievo Pats giliausias troškimas, pasak Katalikų … [Skaityti toliau…]
Ugnis krikščioniškoje tradicijoje yra stichija, ženklas. Simbolis, kuris liečia pačią Dievo ir žmogaus santykio šerdį. Ugnis gali deginti, bet gali ir apvalyti. Ji gali sunaikinti, bet ir sušildyti. Ji – pavojinga, bet būtina. Todėl ir Biblijoje, ir Bažnyčios mokyme ugnis pasirodo kaip viena iš giliausių dvasinių metaforų. Ugnis kaip Šventosios Dvasios ženklas Sekminių dieną, kai … [Skaityti toliau…]