Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra Dievo sapnas, o mes – Jo mintys, įsikūnijusios formose? Hinduizmo šivaizmo tantra ir kvantinės fizikos idėjos siūlo, kad visata gali būti sąmonės projekcija, o materija – sutelkta Dievo svajonė. „Jei Dievas yra visagalis – gal Jis sapnuoja save kaip mus?“ – klausė šivaizmo išminčiai ir net fizikas Nikola Tesla. Šivaizmo … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai yra šventos erdvės, skirtos maldai, ritualams, bendruomenės susirinkimams ar dvasinei kontempliacijai, o jų pavadinimai rodo skirtingų tikėjimų tradicijas ir kultūras. Šis sąrašas pristato pagrindinius religinių pastatų pavadinimus, paaiškindamas jų paskirtį, kilmę ar kontekstą. Krikščionybė Stačiatikybė Islamas Judaizmas Hinduizmas Budizmas Sikhizmas Daoizmas Šintoizmas Džainizmas Zoroastrizmas Religinių pastatų pavadinimai rodo dvasinius kiekvienos tradicijos tikslus – … [Skaityti toliau…]
„Casti Connubii“ – „Apie skaistų santuokinį gyvenimą“ arba dažniau tiesiog „Apie krikščionišką santuoką“. Tai enciklika – oficialus popiežiaus laiškas, skirtas visai Katalikų Bažnyčiai. Enciklikos dažniausiai skelbia Bažnyčios mokymą svarbiais teologiniais, moraliniais ar socialiniais klausimais. Popiežius Pijus XI, paskelbta 1930 m. gruodžio 31 d. Enciklika Casti Connubii buvo parengta kaip Bažnyčios atsakas į: Pagrindinės enciklikos temos: … [Skaityti toliau…]
Venera danguje visada buvo paslaptinga – ryškiausia žvaigždė po Saulės ir Mėnulio, pasirodanti arba prieš aušrą, arba vos nusileidus saulei. Šis dangaus kūnas nuo seniausių laikų žadino žmonių vaizduotę, skatino mitus, religinius simbolius, astronominius tyrinėjimus. Tačiau kas iš tiesų slypi už šio spindesio – meilė ar puolęs šviesos angelas? Senovės romėnai Venerą tapatino su meilės … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo išpažinimo priesaika, duodama prieš priimant aukštas bažnytines pareigas, kilo iš senųjų Bažnyčios praktikų, kai prieš pradedant eiti atsakingas pareigas asmuo viešai išpažindavo tikėjimą ir pasižadėdavo ištikimai jo laikytis. Viduramžiais, ypač kovos su erezijomis laikotarpiu, ši priesaika tapo privaloma vyskupams, teologams, dėstytojams ir Bažnyčios teisėjams. Dabartinė priesaikos forma buvo aiškiai suformuluota Pijaus X laikais ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo gynėjo titulas Defensor Fidei pirmą kartą oficialiai suteiktas 1521 metais popiežiaus Leono X Anglijos karaliui Henrikui VIII už jo veikalą Assertio Septem Sacramentorum („Septynių sakramentų gynimas“), kuriame jis gynė katalikų mokymą nuo Martyno Liuterio kritikos. Nors vėliau Anglijos karaliai atsiskyrė nuo Romos ir titulas įgavo kitokią prasmę, kituose Europos kraštuose monarchai vis dar duodavo … [Skaityti toliau…]
„Amžinas gyvenimas“ – tai frazė, kurią mes taip dažnai girdim bažnyčioje, maldose, Evangelijoje, kad ji kartais net praranda svorį. Skamba gražiai, net didingai, bet ką iš tikrųjų ji reiškia? Ar tai nesibaigiantis laikas po mirties? Ar kažkas daugiau? Gal net visai ne tai, ką įsivaizduojam? Kai sakom „amžinas“, dažnas galvoja apie laiką be pabaigos. Lyg … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie pragarą, vaizduotėje iškyla liepsnos, grandinės, riksmai ir tamsa. Tokį vaizdą matėm filmuose, paveiksluose, gal net vaikystėje girdėjom išsigandę, kai kas nors sakė: „taip elgsies – eisi į pragarą.“ Bet kas iš tikrųjų yra pragaras? Ar tai bausmė? Ar būsena? Ar vis dar tikėti tuo šiuolaikiniam žmogui? Bažnyčia per amžius kalbėjo apie pragarą … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenime tenka rinktis. Ne tarp gėrio ir blogio, bet tarp dviejų dalykų, kurie abu atrodo vertingi. Štai vienas iš jų – būti geru. Švelniu, atjaučiančiu, suprantančiu. Ir kitas – būti teisiu. Laikyti tiesą. Nesileisti iškraipomas. Atsistoti už tai, kas, tavo manymu, teisinga, net jei tai kažkam nepatogu. O tada ateina momentas, kai šitie du … [Skaityti toliau…]