Tekstai

Kalvino taisyklėmis dažnai vadinamos pagrindinės reformuotojo Jeano Kalvino (1509–1564) mokymo nuostatos, kurios suformavo kalvinizmo – vienos svarbiausių protestantizmo krypčių – teologinį pagrindą. Nors pats Kalvinas jų kaip atskiro sąrašo neišskyrė, vėlesni teologai suformulavo aiškias taisykles ar principus, apibendrinančius jo mokymą. Svarbiausios Kalvino mokymo gairės TULIP santrumpa Kalvino mokymas vėliau buvo glaustai apibendrintas penkiais punktais, dar … [Skaityti toliau…]

Romos inkvizicijos procesas Giordanas Brunas (1548–1600), italų filosofas, teologas, matematikas ir astronomas, yra viena iš labiausiai žinomų Renesanso epochos figūrų, kurios gyvenimas baigėsi tragiškai – jis buvo sudegintas ant laužo kaip eretikas. Jo pasmerkimas Romos inkvizicijos proceso metu 1600 m. atspindi XVI a. pabaigos Bažnyčios ir mokslo konfliktą, taip pat griežtą Katalikų Bažnyčios poziciją prieš … [Skaityti toliau…]

„Dictatus Papæ“, Grigalius VII, 1075 „Viduramžių popiežystė“, 87

Paskelbta 1713 m. rugsėjo 8 d. – popiežius Klemensas XI Pasquier Quesnel, kuris po Antoine’o Arnauldo tapo jansenistų vadovu, 1671 m. Paryžiuje paskelbė veikalą Evangelijos moralės santrauka arba krikščioniškos mintys apie keturių evangelistų tekstus (Abrégé de la morale de l’Evangile, ou Pensées chrétiennes sur le texte des 4 Évangélistes). 1687 m. jis išleido šio veikalo … [Skaityti toliau…]

Kūnas ir dvasia – du žmogaus pradmenys, kurių ryšys yra nenutraukiamas. Medicina visais laikais pastebėjo, kad žmogaus vidinė būsena daro tiesioginę įtaką fizinei sveikatai. Religijos šį ryšį ne tik pripažįsta, bet ir laiko būtinu siekiant visapusiško žmogaus išgydymo. Biblijos liudijimas apie kūno ir dvasios vienybę Apaštalas Paulius rašė: „Jūsų kūnas yra Šventosios Dvasios šventovė.“ (1 … [Skaityti toliau…]

Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ yra vienas žymiausių Vakarų literatūros kūrinių, nagrinėjantis žmogaus prigimties, tikėjimo ir amžinos kovos tarp gėrio bei blogio temas. Šis dviejų dalių poetinis šedevras, parašytas XVIII–XIX a., yra ne tik filosofinis traktatas, bet ir gilus religinių klausimų tyrinėjimas, aktualus ir šiuolaikiniam skaitytojui. Istorija: žmogaus siekis ir sandoris su velniu „Faustas“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]

Zohar (hebr. זֹהַר, liet. „Švytėjimas“ arba „Spindesys“) yra pagrindinis žydų mistinės tradicijos – Kabalos – tekstas, laikomas šventuoju ir autoritetingiausiu kabalistinės literatūros kūriniu. Tradiciškai priskiriamas II a. rabino Šimono bar Jochai (Rashbi), tačiau šiuolaikiniai mokslininkai, tokie kaip Gershom Scholem, teigia, kad Zohar didžiąja dalimi buvo parašyta XIII a. Ispanijoje kabalisto Mozės de Leono (Moshe de … [Skaityti toliau…]

Bhagavadgita, Bagavadgita (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia kaip jo … [Skaityti toliau…]

Agamų sūtros (skr. Āgama, pali Nikāya) yra ankstyvieji budistiniai raštai, sudarantys pagrindinę dalį Sutta Pitaka („Sūtrų krepšelio“) Tipitaka („Trijų krepšelių“) kanone, kuris yra šventasis theravados budizmo tekstas. Šios sūtros laikomos artimiausiomis istorinio Budos (Siddhartha Gautama) mokymams, užrašytais maždaug I a. pr. Kr. Šri Lankoje, pali kalba. Jos skiriasi nuo vėlesnių mahajanos sūtrų, kurios pabrėžia bodhisatvos … [Skaityti toliau…]

Mandejų religija, dar vadinama mandeizmu, yra viena seniausių pasaulyje tebegyvuojančių monoteistinių religijų, turinti unikalią teologiją, ritualus ir istoriją. Mandeizmas yra gnostinė monoteistinė religija, kilusi iš Artimųjų Rytų, kurios išpažinėjai save vadina mandāyē („žinančiais“ arba „pažįstančiais“). Pagrindinis mandeizmo šventasis tekstas yra Ginza Rabba („Didysis lobis“), kuris apima kosmologinius, teologinius ir moralinius mokymus. Mandejai tiki vienu Dievu, … [Skaityti toliau…]