Nepatogūs tekstai

Visoje Europoje, ypač Airijoje, Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Ispanijoje, ant viduramžių bažnyčių, pilių ir kitų statinių galima rasti neįprastų akmeninių skulptūrų, vadinamų „Sheela-na-Gig“. Šios figūros vaizduoja plikas moteris, dažnai groteskiškos išvaizdos, rankomis praskleidžiančias savo lytinius organus. Neretai jos išraižytos su perdėtai didelėmis genitalijomis, kaulėtu kūnu ir išraiškingais, kartais bauginančiais veidais. Montuojamos virš durų ar ant … [Skaityti toliau…]

Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Linksmasis mokslas“ (vok. Die fröhliche Wissenschaft), išleistoje 1882 m., pristato filosofines idėjas, kurios stipriai paveikė moderniosios minties raidą, ypač religijos ir jos reikšmės visuomenėje suvokimą. Ši knyga, parašyta aforizmų ir poetinių intarpų stiliumi, nagrinėja žmogaus egzistencijos, meno, mokslo ir religijos temas, o pastaroji tampa vienu pagrindinių diskusijos objektų. Nyčė … [Skaityti toliau…]

Heskali Zimmer Pasaka perpasakoja krikščionišką Liuciferio kritimo mitą, tačiau pateikia jį su unikaliu požiūriu, pabrėždama laisvos valios ir kūrybos svarbą. Liuciferio troškimas tapti kūrėju atspindi žmogaus siekį savarankiškumui, tačiau jo nesugebėjimas kurti harmoningai rodo, kad tikras kūrybiškumas įmanomas tik išlaikant ryšį su dieviškąja tvarka. Pasakos pabaiga, kur Dievas Žemę vadina „treniruočių poligonu“, įneša egzistencinę perspektyvą, … [Skaityti toliau…]

Čia nagrinėjama kaip įvairios religijos vaizduoja pasekmes tiems, kurie atmeta tikėjimą ar nepaklūsta dieviškiems nurodymams. Pagrindinis dėmesys skiriamas Abraomo religijoms – krikščionybei, islamui ir judaizmui – kurios šventraščiuose gausu pavyzdžių apie bausmes netikintiesiems. Čia surinktos konkrečios citatos iš Biblijos, Korano ir Tanacho, kurios iliustruoja grasinimus, prakeiksmus ir įvairias kančias – nuo fizinių nelaimių žemėje iki … [Skaityti toliau…]

„De Mysteriis Aegyptiorum, Chaldeorum et Assyriorum“ – tai filosofinis Jamblicho (Iamblichus, graik. Ἰάμβλιχος) veikalas, parašytas graikų kalba apie III–IV amžių po Kristaus. Lietuviškai šio kūrinio pavadinimas reiškia „Apie egiptiečių, chaldėjų ir asirų misterijas“, o dažniausiai jis minimas trumpiau – „De Mysteriis“ arba „Apie misterijas“. Tai vienas svarbiausių neoplatonizmo tekstų – srovės, kuri siekė sujungti Platono … [Skaityti toliau…]

„Γνωστικός“ (Gnōstikós) – tai trumpas, bet esminis Evagrijaus Pontiečio traktatas, parašytas IV amžiaus pabaigoje, apie 390–399 metus, Kellijų dykumoje Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „Gnosticus“. Angliški pavadinimai: „The Gnostic“, „On the Gnostic“. Lietuviški atitikmenys: „Gnostikas“, „Apie pažinimą“. Nors dažnai laikomas įžanga į didesnius Evagrijaus darbus, šis tekstas yra visiškai savarankiškas ir skirtas pažengusiems asketams, kurie jau įveikė … [Skaityti toliau…]

Sefer Maphteah Shelomo (hebrajiškai ספר מפתח שלמה – „Šlomo rakto knyga“ lotyniškai žinoma kaip Clavicula Salomonis, angliškai – Key of Solomon) – hebrajiškas magijos vadovas, pilnas ritualų, talismanų ir dvasių valdymo būdų. Čia Šlomo (Šelomo) – tai biblinis karalius Saliamonas (hebrajiškai שלמה – Šlomo ben David), Dovydo sūnus, garsėjantis nepaprasta išmintimi ir galia valdyti demonus … [Skaityti toliau…]

James George Frazer, škotų antropologas ir folkloristas, parašė vieną įtakingiausių XX amžiaus knygų apie žmogaus tikėjimus. Gimė 1854 metais Glazge, studijavo Kembridže, ten praleido didžiąją gyvenimo dalį. Mirė 1941 metais. Frazeris laikomas socialinės antropologijos pradininku, nors pats mažai keliavo – rėmėsi misionierių, keliautojų ir klasikinių šaltinių medžiaga. Knyga originaliai angliškai vadinasi The Golden Bough: A … [Skaityti toliau…]

Vienas iš įdomiausių ir daug diskusijų keliantis ankstyvosios krikščionybės apokrifų yra vadinamoji Marijos Magdalietės evangelija. Akademiniame ir teologiniame diskurse šis kūrinys dažniausiai įvardijamas kaip Marijos Magdalietės evangelija (lot. Evangelium Mariae Magdalenae). Ši forma laikoma preciziškiausia, nes etnonimas „Magdalietė“ tiksliai nurodo asmens kilmę iš Magdalos miesto ir atitinka senąją vardų darybos tradiciją. Vis dėlto praktikoje, ypač … [Skaityti toliau…]

1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]

Friedricho Wilhelmo Nietzsche’s (Friedricho Wilhelmo Nietzschės) „Anapus gėrio ir blogio“ (Beyond Good and Evil)** yra vienas kertinių moderniosios filosofijos tekstų, kuriame Nietzsche griauna tradicinę moralę, kritikuoja vakarietišką metafiziką ir siūlo visiškai naują žmogaus vertinimo perspektyvą. Tai knyga, parašyta ne kaip nuoseklus traktatas, o kaip aštrių aforizmų, provokacijų ir filosofinių smūgių serija, nukreipta prieš viską, ką … [Skaityti toliau…]

„Vaikų Dievo“ sekta, žinoma įvairiais pavadinimais – The Children of God („Vaikai Dievo“), The Family of Love („Meilės šeima“), The Family („Šeima“) ir galiausiai The Family International („Tarptautinė šeima“) – yra vienas prieštaringiausių XX a. religinių judėjimų. Įkurta 1968 m. JAV Davido Bergo, dar vadinto „Tėvu Moze“ ar „Mo“, sekta pritraukė tūkstančius pasekėjų, žadėdama dvasinę … [Skaityti toliau…]