Kas yra kas?

Mirų kalnas – tai daugiasluoksnis simbolis, atskleidžiantis tiek dvasinės kelionės viršūnę, tiek istorinį ar geografinį ženklą. Šis terminas ypač išryškėja krikščioniškoje mistikoje, ypač šventojo Kryžiaus Jono – vieno žymiausių karmelitų mistikų – raštuose. Tačiau Mirų kalnas neapsiriboja vien tik teologiniu ar simboliniu pasauliu – šis pavadinimas turi savo atitikmenų ir realiame pasaulio žemėlapyje, įskaitant ir … [Skaityti toliau…]

Žodis „analogija“ kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio „analogia“, reiškiančio proporciją, atitikimą ar panašumą. Šiuolaikinėse kalbose jis dažniausiai vartojamas kaip priemonė apibūdinti dviejų dalykų santykį, kai vienas dalykas paaiškinamas pasitelkiant kitą, jam tam tikrais aspektais panašų dalyką. Analogija nereiškia visiško tapatumo – tai yra iš dalies bendrų bruožų pagrindu paremtas palyginimas. Religinėje kalboje analogija atlieka … [Skaityti toliau…]

Driadės – tai vienos žymiausių senovės graikų mitologijos nimfų rūšių. Jos buvo laikomos medžių, ypač ąžuolų, dvasiomis. Pats žodis dryas graikiškai reiškia „ąžuolas“, o „driadė“ – tai moteriška būtybė, neatskiriamai susijusi su medžiu, dažniausiai su vienu konkrečiu medžiu, kurį ji globoja arba kuriame gyvena. Driadės buvo traktuojamos kaip pusiau dieviškos gamtos būtybės, kupinos gyvybės, grožio … [Skaityti toliau…]

Nimfos – tai senovės graikų mitologijos būtybės, kurios per amžius išlaikė savo vietą ne tik tautosakoje ir mene, bet ir įvairiuose religiniuose ar dvasiniuose kontekstuose. Graikų kultūroje jos buvo laikomos gamtos dvasiomis – pusiau dieviškomis būtybėmis, gyvenančiomis miškuose, upėse, kalnuose, urvuose ar jūrose. Dažniausiai jos vaizduojamos kaip jaunos, gražios, žavingos moterys, trykštančios gyvybe ir grožiu. … [Skaityti toliau…]

Anunnaki yra viena seniausių ir paslaptingiausių dievybių grupių, minimų senovės Mesopotamijos mitologijoje. Tai bendras vardas, kuriuo buvo vadinama dievų šeima, turėjusi didelę reikšmę šumerų, akadų, babiloniečių ir asirų religiniuose tekstuose. Jie buvo laikomi antgamtinėmis būtybėmis, atsakingomis už pasaulio tvarką, žmonių likimą ir dvasinio pasaulio pusiausvyrą. Šie dievai nebuvo vieni konkretūs veikėjai, bet greičiau – dieviškų … [Skaityti toliau…]

Mistikos terminas apibūdinamas kaip patirtis, kurios metu žmogus suvokia ryšį su Dievu ar aukščiausia realybe, viršijančia įprastą žmogaus supratimą. Mistinė teologija siekia konceptualizuoti ir suprasti šias patirtis, naudojant teologinius, filosofinius ir dvasinius įrankius. Tai yra teologijos šaka, nagrinėjanti sielos būsenas ir patirtis, kurių neįmanoma pasiekti vien žmogaus pastangomis ar įprasta dieviškąja malone. Ji apima neeilines … [Skaityti toliau…]

Melkitų Graikų katalikų bažnyčia yra unikali krikščionių bendruomenė, jungianti Rytų krikščionybės tradicijas su visuotine Katalikų Bažnyčios vienybe. Ši bažnyčia, kilusi iš senovės Antiochijos krikščionių bendruomenės, yra viena iš 23 Rytų katalikų bažnyčių, išlaikiusi savo bizantiškąją liturgiją, kultūrą ir dvasinį paveldą, tačiau esanti visiškoje vienybėje su Romos popiežiumi. Žodis „melkitai“ kilęs iš sirų kalbos žodžio malkāyâ, … [Skaityti toliau…]

Zikuratai – tai monumentalūs terasinio tipo statiniai, kurie dominavo senovės Mesopotamijos peizaže per kelis tūkstančius metų. Šie įspūdingi „nukirstų piramidžių” pavidalo pastatai atskleidžia nuostabų senovės inžinerijos meistriškumą ir atstovauja giliai šaknis leidusioms religinėms bei socialinėms tradicijoms. Nuo seniausių Šumerų civilizacijos pavyzdžių iki Babilono imperijos šlovės dienų, zikuratai buvo ne tik architektūros objektai, bet ir dvasinio … [Skaityti toliau…]

Gargoiliai (Gargoyles) – tai mitinės ar architektūrinės būtybės, dažniausiai vaizduojamos kaip groteskiški akmeniniai padarai, dažniausiai randami gotikinėje architektūroje, ypač ant viduramžių katedrų, kaip pvz., garsioji Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Gargoilių kilmė ir paskirtis: Gargoiliai kultūroje: Įdomūs faktai: Istoriniai ir architektūriniai gargoiliai:

Antagonizmas, kaip sąvoka, apima priešiškumą, konfliktą ar priešpriešą tarp dviejų ar daugiau jėgų, idėjų ar veikėjų. Religijos ir Biblijos kontekste antagonizmas dažnai atsiskleidžia per dvasinius, moralinius ar kosminius konfliktus, kurie formuoja šventųjų tekstų naratyvus ir atspindi žmogaus santykį su dieviškumu, nuodėme ar chaosu. Antagonizmas religijoje pasireiškia kaip kova tarp gėrio ir blogio, šventumo ir nuodėmės, … [Skaityti toliau…]