Kas yra kas?

Žodis esėjai (essenoi) kildinamas iš aramėjų kalbos žodžio hasayya, reiškiančio „pamaldieji“ arba „tylieji“. Tai buvo viena iš trijų pagrindinių žydų religinių-filosofinių srovių (šalia fariziejų ir sadukiejų), gyvavusi maždaug nuo II a. pr. Kr. iki I a. po Kr. Jei fariziejai buvo įstatymo mokytojai, o sadukiejai – aristokratiškas kunigų sluoksnis, tai esėjai pasirinko radikalų atsiskyrimą ir … [Skaityti toliau…]

XVIII a. pabaigoje, pačiame Švietimo amžiaus įkarštyje, vokietis gydytojas Franzas Antonas Mesmeras (Franz Anton Mesmer) sudrebino Europą savo teorija, kuri šiandien laikoma moderniosios hipnozės ir psichoterapijos pirmtake. Jo mokymas apie animalinį magnetizmą (Magnétisme animal) žadėjo revoliuciją medicinoje, teigdamas, kad žmogaus sveikatą valdo nematoma kosminė energija. Nors Mesmeras save laikė griežtu mokslininku, jo idėjos peržengė medicinos … [Skaityti toliau…]

Jei istorijoje ieškotume visiškos priešpriešos triukšmingam ir pojūčių pilnam gyvenimui, kelias mus neišvengiamai nuvestų pas šakerius (The United Society of Believers in Christ’s Second Appearing / Shakers). Tai viena unikaliausių religinių bendruomenių, kurios palikimas šiandien vertinamas ne tik dėl dvasinės drausmės, bet ir dėl nepriekaištingo dizaino bei etikos. Šakeriai (angl. Shakers) – tai grupė, kuri … [Skaityti toliau…]

Ketvirtajame amžiuje prieš Kristų, kai didžioji dalis graikų mąstytojų suko galvas dėl abstrakčių idėjų ar valstybės santvarkos, Kirenės mieste (dabartinė Libija) susibūrė grupė filosofų, pasiūliusių stulbinamai paprastą, bet drąsią gyvenimo formulę. Tai buvo kirenaikai (The Cyrenaics / Cyrenaici) – radikaliojo hedonizmo pradininkai, kurie teigė, kad vienintelis tikras dalykas šiame neaiškiame pasaulyje yra dabarties akimirkos sukeliamas … [Skaityti toliau…]

„Kristaus nuotakos“ – tai poetiškas ir giliai teologiškas terminas, apibūdinantis vienuoles, ypač tas, kurios gyvena klauzūriniame atsiskyrime, pašvęsdamos savo gyvenimą Jėzui Kristui per maldą, kontempliaciją ir įžadus. Šis įvaizdis, įsišaknijęs Bažnyčios tradicijoje, atspindi vienuolių dvasinį ryšį su Kristumi, kuris laikomas jų „Sužadėtiniu“. Popiežius Pijus XII savo Apostolinėje Konstitucijoje „Sponsa Christi“ (1950 m.) gražiai apibūdino šią … [Skaityti toliau…]

Išrišimas (lot. Absolutio) yra konkretus bažnytinės teisės ir liturgijos aktas, kuriuo kunigas, turintis specialius dvasinius įgaliojimus, panaikina krikščionio nuodėmių kaltę. Tai yra kritinis Atgailos sakramento momentas. Be šio veiksmo visa išpažintis liktų tik psichologiniu pokalbiu ar savotiška išpažintimi sau pačiam. Teologiškai tai suprantama kaip „raktų galios“ panaudojimas: jei nuodėmė žmogų surakina ir atskiria nuo bendruomenės … [Skaityti toliau…]

Klausykla (lot. confessionale) yra specifinis krikščionių, ypač katalikų, bažnyčios baldas, skirtas Atgailos ir Sutaikinimo sakramentui atlikti (išpažintis). Tai aiškiai apibrėžtos paskirties konstrukcija, sukurta užtikrinti du svarbiausius dalykus: visišką išpažinties paslapties apsaugą ir tikinčiojo anonimiškumą. Klausykla suprojektuota taip, kad žmogus galėtų ramiai ir saugiai išpažinti savo nuodėmes, o kunigas galėtų suteikti išrišimą be pašalinių trikdžių. Tokia … [Skaityti toliau…]

Antikinės Graikijos agorose, šalia gilių filosofinių ieškojimų, klestėjo kur kas aštresnis ir agresyvesnis intelektualinis reiškinys – eristika. Tai „ginčo menas“, kurio vienintelis ir galutinis tikslas yra pergalė prieš oponentą, nepaisant to, ar ginama pozicija yra teisinga, ar visiškai klaidinga. Pavadinimas kilęs iš graikų deivės Eridės (Ἔρις), įkūnijančios nesantaiką ir ginčus, vardo. Jei sofizmas siekė įtikinti … [Skaityti toliau…]

V amžiuje prieš mūsų erą Atėnų gatvės ir agoros prisipildė naujo tipo intelektualų. Kol senieji filosofai bandė įminti visatos kilmės paslaptis stebėdami žvaigždes ar vandenį, šie vyrai – sofistai (σοφισταί, angl. sophists) – domėjosi kai kuo kur kas praktiškesniu: žmogumi, jo kalba ir galia įtikinti. Jie mokė, kaip kalbėti taip, kad atrodytum teisus net tada, … [Skaityti toliau…]

Achilas – tai vienas iš žymiausių herojų senovės Graikijos mitologijoje, garsus kaip drąsus, galingas karys ir pagrindinė figūra Trojos karo mituose. Jis yra pagrindinis Homero epinės poemos „Iliada“ veikėjas, o jo istorija ir likimas tapo simboliais, atspindinčiais žmogaus jėgą, aistras ir pažeidžiamumą. Pagal mitologiją, Achilas buvo mirtingos moters Tetidės ir jūrų dievo Pelejo sūnus. Norėdama … [Skaityti toliau…]

Asklepijo lazda yra vienas iš seniausių ir geriausiai atpažįstamų medicinos simbolių, kuris dažnai naudojamas šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje, norint simbolizuoti gydytojų ir medicinos profesijų misiją – rūpintis žmogaus sveikata. Šis simbolis kyla iš senovės Graikijos mitologijos, o jo kilmė glaudžiai susijusi su dievu Asklepiju, kuris buvo laikomas medicinos globėju ir gydytojo dievu. Pagal graikų mitus, Asklepijas … [Skaityti toliau…]

Teodicėja yra teologinis ir filosofinis bandymas paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį ir kančią pasaulyje. Šis klausimas, dar žinomas kaip “Dievo problema”, ilgą laiką užsiėmė tiek religiniais mąstytojais, tiek filosofais, siekiančiais suderinti tikėjimą Dievo gerumu su kasdienio gyvenimo realijomis, tokiais kaip kančia, ligos ir neteisybė. Terminas “teodicėja” kilo iš graikų kalbos … [Skaityti toliau…]