Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]
Žodis „paranoja“ kilęs iš graikų kalbos termino „paranoia“, sudaryto iš „para-“ (šalia, už) ir „noia“ (protas, mąstymas). Iš pradžių šis žodis reiškė „protmūšį“ arba „pakvaišimą“, tačiau XIX a. psichiatrijoje jis įgijo specifinę reikšmę, apibūdinančią būsena, kai žmogus jaučia iracionalų persekiojimo ar grėsmės jausmą. Paranoja – tai būsena, kai žmogus įsivaizduoja nepagrįstas grėsmes, persekiojimą ar sąmokslus, … [Skaityti toliau…]
„Savitarpio išganymo ordinas“ (Order of the Solar Temple, pranc. Ordre du Temple Solaire) buvo ezoterinė religinė sekta, veiksusi 1984–1997 m. Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitur, žinoma dėl savo mistinių įsitikinimų ir tragiškų masinių savižudybių, per kurias 1994–1997 m. žuvo 74 nariai. Sekta, vadovaujama Luco Jouret ir Josepho Di Mambro, sujungė krikščioniškus, okultinius ir New Age … [Skaityti toliau…]
Frisbeetarianizmas (angl. Frisbeetarianism) – tai parodijinė religija, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad po mirties žmogaus siela pakyla ant stogo ir ten įstringa. Ši sąvoka dažniausiai siejama su amerikiečių komiku George’u Carlinu, kuris, kaip manoma, ją sugalvojo kaip satyrinį komentarą apie religinius tikėjimus ir pomirtinio gyvenimo idėjas. Nors frisbeetarianismas nėra tikra religija, jis atspindi platesnį … [Skaityti toliau…]
Singuliarumas – sąvoka, kuri, priklausomai nuo konteksto, apibūdina ribinę būseną, kur įprastos taisyklės ir suvokimas nebegalioja: nuo kosmologinių visatos pradžios taškų iki technologinių ateities vizijų ar net metafizinių apmąstymų apie būties esmę. Matematikoje, fizikoje, technologijoje ir filosofijoje singuliarumas kelia klausimų apie ribas, begalybę ir žmogaus galimybes suvokti neaprėpiamą tikrovę. Religinėje perspektyvoje jis siejamas su dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Kaltės išpirkimas – tai dvasinis procesas, kurio metu žmogus atstato tai, ką suardė nuodėmė: tiek savo santykį su Dievu, tiek savo paties vidinę tvarką, tiek žalą kitiems. Krikščioniškoje teologijoje išpirkimas nereiškia, kad žmogus „nusiperka“ atleidimą, o veikiau tai yra atsiliepimas į Dievo malonę, atkuriant teisingumą ir meilę. Kai išpažinties metu kaltė atleidžiama, laikinoji bausmė lieka, … [Skaityti toliau…]
Atpirkimo ožys, minimas Senajame Testamente, yra vienas iš giliausių ir simboliškai turtingiausių Biblijos vaizdinių, susijęs su Izraelio tautos nuodėmių atpirkimu per kasmetinę Atpirkimo dieną (Jom Kipur). Užrašyta Kunigų knygoje (Kun 16), atpirkimo ožio auka buvo unikali, nes, skirtingai nuo kitų aukų, šis gyvūnas nebuvo papjaunamas, o išsiunčiamas į dykumą, nešdamas tautos nuodėmes. Ritualas, atliktas vyriausiojo … [Skaityti toliau…]
Ain Džaluto mūšis (angl. Battle of Ain Jalut, arab. معركة عين جالوت – Maʿrakat ʿAyn Jālūt) įvyko 1260 m. rugsėjo 3 d. netoli Ain Džaluto šaltinio, Galilėjos regione, dabartinėje Palestinoje. Ši kova tarp Egipto mamlūkų sultonato, vadovaujamo sultono Kutuzo ir karvedžio Baibarso, ir mongolų Ilchanato, vadovaujamo Kitbugos, tapo pirmąja didele mongolų pralaimėjimo kova, sustabdžiusia jų … [Skaityti toliau…]
Teogonija (gr. Θεογονία, Theogonía) – tai mokymas arba pasakojimas apie dievų kilmę, jų gimimą, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (dievas) ir gonē (kilmė, gimimas). Teogonija dažniausiai siejama su senovės mitologijomis, ypač graikų, kuriose aprašoma, kaip atsirado dievai, kaip jie kovojo, kūrė pasaulį ir nustatė kosminę tvarką. Terminas įvairiose kalbose … [Skaityti toliau…]
Žodis prelatūra (lot. praelatura) kilęs iš praelatus – „tas, kuris pirmauja“ arba „vadovauja“. Tai nurodo tam tikrą dvasininko (prelato) vadovaujamą bendruomenę ar teritoriją. Plačiąja prasme tai gali būti ir titulas (pvz., garbės prelatas), bet siauresne – administracinis vienetas Bažnyčios struktūroje. Prelatūra gali būti: Nullius dioecesis prelatūra – ypatinga išimtis Kai kalbame apie prelaturą nullius, turime … [Skaityti toliau…]