Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Trancendencija yra sąvoka teologijoje ir filosofijoje, apibūdinanti Dievo ar aukštesnės galios buvimą ir veikimą, kuris viršija materinį pasaulį ir jo ribas. Ši sąvoka padeda suprasti, kaip Dievas gali būti aukščiausias ir neišmatuojamas, tuo pačiu metu išlieka artimas ir pasiekiamas žmonėms. Trancendencija ir imanencija, nors dažnai laikomos priešprieša, kartu sudaro pilną Dievo prigimties vaizdą, atskleidžiant tiek … [Skaityti toliau…]
Imanencija yra svarbus teologinis ir filosofinis terminas, apibūdinantis Dievo buvimą ir veikimą pasaulyje. Šis terminas dažnai naudojamas norint pabrėžti Dievo artumą, jo veikimo visur ir kiekviename dalyke aspektą. Imanencija yra viena iš pagrindinių sąvokų, padedančių suprasti Dievo santykį su kūrinija ir jo veikimo būdą. Imanencija prieštarauja transcendencijai, kuri rodo Dievo atstūmimą nuo pasaulio, jo aukštumą … [Skaityti toliau…]
Tukididas gyveno V amžiuje prieš Kristų ir laikomas vienu pirmųjų istorikų, taikiusiu kritinį metodą, kuris rėmėsi liudijimais bei racionaliu įvykių vertinimu. Jo parašytas veikalas apie Peloponeso karą vadinamas reikšmingu indėliu į istorijos mokslą, nes autorius siekė objektyvumo, vengė mitinių paaiškinimų ir rėmėsi tiesiogine savo epochos patirtimi. Pasak aiškinimų, Tukididą ypač domino žmonių veiksmai konfliktų metu, … [Skaityti toliau…]
Herodotas, gyvenęs V a. prieš Kristų, gimė Halikarnase ir jau senovėje pelnė pripažinimą kaip įvykių pasakotojas, gebėjęs išanalizuoti senovės pasaulio papročius, konfliktus bei kelionių metu girdėtus liudijimus. Jo kūrinys dažniausiai vadinamas „Istorija“, nors pats autorius tekste vartojo terminą, kurį būtų galima sieti su žodžiu „tyrimas“. Toks pavadinimas atskleidžia, kad autorius neapsiribojo vien politiniais įvykiais: jam … [Skaityti toliau…]
Egzegetai gilinasi į Šventojo Rašto tekstus, siekdami suprasti jų prasmę, kilmę ir istorinį kontekstą. Tokie tyrinėtojai stengiasi atskleisti, kaip Biblijos autoriai perteikė pagrindines tikėjimo tiesas, kokią įtaką aplinka turėjo jų mąstymui ir kokiais literatūriniais būdais pasakojimai buvo perteikiami. Vieni orientuojasi į kalbinius niuansus, kiti daugiau dėmesio skiria archeologiniams radiniams ar to meto socialinėms aplinkybėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
Alyvų kalnas stovi į rytus nuo Jeruzalės senamiesčio. Tai aukštuma, apaugusi senais medžiais, iš kurios galima matyti miestą ir jo svarbiausias šventoves. Vardas kilo dėl augusių alyvmedžių gausos, kurie suteikė aplinkai jaukų šešėlį ir buvo plačiai naudojami vietos gyventojų kasdieniame gyvenime. Senovės laikais ant kalno žmonės rinkdavosi poilsiui bei maldai, o vėlesnė krikščionybės istorija pavertė … [Skaityti toliau…]
Kerygma reiškia ankstyvąjį Krikščionybės mokymą, apimantį Jėzaus Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą kaip atpirkimo pradžią. Graikiškas terminas verčiamas „pranešimas“ arba „skelbimas“, o pirminis turinys dažnai pateikiamas per Evangeliją. Jėzaus mokiniai laikė kerygmą svarbiausiu pamokslo elementu, perduodamu žodžiu ir vėliau užrašomu, kad tikėjimas plistų bendruomenėse. Toks akcentas leido suvokti, jog Dievo malonė gali tapti artima kiekvienam, … [Skaityti toliau…]
Aušros Vartai stovi Vilniaus senamiestyje, išsiskirdami istorine ir dvasine reikšme. Kaip miesto gynybinės sienos dalis, tai yra vieni seniausių vartų, saugančių sostinės paveldą. Vartai laikomi ne tik architektūriniu paminklu, bet ir krikščionišku traukos centru. Piligrimai iš skirtingų regionų plūsta ten, norėdami pasimelsti prieš Mergelės Marijos gailestingumo paveikslą, kuris kabo koplyčioje aukščiau vartų arkos. Pasakojama, kad … [Skaityti toliau…]
Malko ausis minima Evangelijoje pagal Joną, kur aprašomas netikėtas įvykis Jėzaus sulaikymo naktyje. Vyriausiojo kunigo tarnas patyrė sužalojimą, kai vienas iš Jėzaus artimiausių palydovų nusprendė priešintis atėjusiems kareiviams. Tenka pastebėti, kad apaštalų drąsa kartais būdavo sumišusi su žmogiškomis silpnybėmis, todėl šioje scenoje mokinys išsitraukė kardą. Evangelijos liudija, jog nukentėjo ausis, priklausiusi tarnui, vadinamam Malku. Nesunku … [Skaityti toliau…]
Osana laikomas ypatingu žodžiu, užrašytu Evangelijose, kuriose minimas Jėzaus triumfinis atėjimas į Jeruzalę. Pats terminas siejamas su hebrajiška išraiška “hosianna” – maldavimu išgelbėti arba prašymu suteikti išganymą. Rytietiškoje kalbinėje aplinkoje žodžio reikšmė turėjo prasmę, artimą maldai “prašome, gelbėk mus”. Krikščionių bendruomenės kontekste Osana asocijuojamas su džiugiu pagarbinimu ir Viešpaties šlovinimu. Tekstuose, kuriuose pasakojama apie Jėzaus … [Skaityti toliau…]