Kas yra kas?

Crimen pessimum (lot. „gėdingiausias nusikaltimas“) yra terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje, apibūdinantis ypač sunkius seksualinius nusikaltimus, dažniausiai susijusius su homoseksualiais veiksmais, zoofilija ar kitais laikomais „prieš gamtą“ nukrypimais. Šis terminas buvo naudojamas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, ypač inkvizicijos kontekste, tačiau XX a. jis dažnai siejamas su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu, įskaitant pedofiliją. Crimen pessimum … [Skaityti toliau…]

Mansūros mūšis, žinomas kaip Battle of Mansurah anglų kalboje ir معركة المنصورة (Maʿrakat al-Manṣūra) arabų kalboje, įvyko 1221 m. rugpjūčio 26–30 d. netoli Mansūros miesto, Nilo deltoje, Egipte, per Penktąjį kryžiaus žygį. Šis susirėmimas tapo triuškinančiu kryžiuočių pralaimėjimu, užbaigusiu jų viltis užkariauti Egiptą ir atkovoti Jeruzalę, tuo pačiu įtvirtindamas Ajubidų dominavimą regione. Penktasis kryžiaus žygis … [Skaityti toliau…]

Katalikų Bažnyčios teologijoje ir liturgikoje „maldos įstatymas“ (lot. lex orandi) yra kertinis principas, apibrėžiantis tai, kaip Bažnyčia meldžiasi ir garbina Dievą. Jis yra glaudžiai susijęs su „tikėjimo įstatymu“ (lex credendi), kuris nurodo, ką Bažnyčia tiki, ir „gyvenimo įstatymu“ (lex vivendi), apibrėžiančiu, kaip Bažnyčia gyvena. Šių trijų principų tarpusavio ryšys išreiškiamas žymiąja formule: „Lex orandi, lex … [Skaityti toliau…]

Anikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai vengiama dievybių ar šventų esybių vaizdavimo antropomorfiniais (žmogiškais) ar kitais materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai ar ikonos. Vietoj to dievybė dažnai simbolizuojama abstrakčiais ženklais, gamtos elementais ar visai nevaizduojama. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ (ne, be) ir „eikōn“ (atvaizdas), reiškiantis „be atvaizdo“. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]

Nikėjos II susirinkimas, įvykęs 787 m., yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės įvykių, užbaigęs pirmąjį ikonoklazmo krizės etapą ir įtvirtinęs šventųjų ikonų garbinimo praktiką. Susirinkimas vyko 787 m. rugsėjo 24 d. – spalio 13 d. Nikėjoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje (Iznik). Nikėja buvo simbolinė vieta, nes čia 325 m. vyko Pirmasis ekumeninis susirinkimas, tad pasirinkimas atspindėjo norą … [Skaityti toliau…]

Žodis Paruzija (gr. παρουσία – „atėjimas“, „buvimas šalia“, „apsilankymas“) krikščionių teologijoje žymi didingą ir laukiamą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Ši sąvoka, kilusi iš antikinės graikų kalbos tradicijos, kur ji reiškė svarbaus asmens, pavyzdžiui, imperatoriaus ar karaliaus, oficialų vizitą į miestą, Naujajame Testamente įgavo gilią religinę prasmę. Ji kalba ne apie bet kokį atėjimą, o apie … [Skaityti toliau…]

Pastoralinis kryžius (lot. crux pastoralis, angl. Pastoral Cross) – tai bendras terminas, žymintis kryžių, kurį nešioja dvasiniai vadovai – vyskupai, popiežius, abatai – kaip savo ganytojiškos tarnystės ženklą. Tai nėra vien papuošalas ar hierarchijos simbolis. Šis kryžius liudija pašaukimą sekti Kristaus, Gerojo Ganytojo, pavyzdžiu – saugoti, vesti ir tarnauti patikėtai bendruomenei. Evangelijoje Kristus sako: „Aš … [Skaityti toliau…]

Transhumanizmas vis labiau įgauna religinius bruožus, siūlydamas technologinį „išganymą” – nemirtingumą, superintelektą ir žmogaus prigimties keitimą. Vietoje Dievo čia garbinamas žmogaus protas, sustiprintas technologijų. Pagrindinės idėjos: Panašumai su religija: Problemos: Ar tai ateities religija?Transhumanizmas atsako į tuos pačius egzistencinius klausimus kaip ir tradicinės religijos, bet remiasi mokslu, o ne dieviškumu. Kol kas tai labiau technologinė … [Skaityti toliau…]

Musala – tai atvira erdvė arba mažesnė maldos vieta islamo tradicijoje, skirta šventinėms maldoms ir bendruomenės susirinkimams. Žodis musalla kilęs iš arabiško maṣallā (مصلى‎), reiškiančio „malda“ arba „vietą maldai“, nuo šaknies ṣalā („melstis“). Lietuvių kalboje rašomas musala (su viena „l“), tačiau islamo kontekste kartais išlaikomas arabiškas dvigubas „l“ (musalla), ypač angliškuose ar tarptautiniuose šaltiniuose. Kitomis … [Skaityti toliau…]

Rozenkreicerių istorija neprasideda su riterių ordinais ar vienuolių regulomis. Ji prasideda XVII amžiaus pradžioje Vokietijoje — laikotarpiu, kai Europa stovėjo ant dviejų epochų slenksčio. Senasis pasaulis, paremtas scholastine teologija ir griežta religine tvarka, jau byrėjo, o naujos idėjos — humanizmas, eksperimentinis mokslas, hermetizmas — tik pradėjo formuoti modernų mąstymą. Būtent šiame intelektiniame chaose pasirodė trys … [Skaityti toliau…]

Rožininkų — arba, kaip jie vadinosi Vokietijoje, Rosenkreuzer (Rozenkreiceriai) — istorija neprasideda su paslaptingomis ložėmis ar viduramžių ritualais. Ji gimsta XVII amžiaus pradžioje, Vokietijoje, kai senasis Europos pasaulis, paremtas scholastine teologija ir griežta religine tvarka, jau braškėjo, o naujos idėjos — humanizmas, eksperimentinis mokslas, renesansinė filosofija — tik pradėjo įgauti formą. Būtent šiame neramiame istorijos … [Skaityti toliau…]

Rožininkų istorija prasideda ne viduramžių požemiuose ir ne slaptuose ritualuose, o XVII amžiaus pradžios Vokietijoje, kur brendo naujas mąstymo būdas. Tai buvo laikotarpis tarp dviejų epochų: senasis pasaulis, paremtas scholastika ir religiniu autoritetu, silpo, o naujasis – mokslinis, humanistinis ir eksperimentinis – dar tik formavosi. Būtent šiuo lūžio metu pasirodė trys anoniminiai tekstai, kurie sukūrė … [Skaityti toliau…]