Kas yra kas?

Mikva (hebr. mikveh, מקווה) judaizmo tradicijoje yra ritualinis apsivalymo baseinas, skirtas tam tikroms religinėms būsenoms atkurti ir pereiti iš nešvarumo į švarą. Tai nėra paprastas vandens telkinys – mikva turi būti pripildyta gyvo vandens, t. y. natūraliai susidariusio vandens: lietaus, šaltinio ar požeminio vandens. Tokia vandens kilmė simbolizuoja pirminį kūrinijos šaltinį ir Dievo gyvybę teikiančią … [Skaityti toliau…]

Samariečiai – senovinė etninė-religinė grupė, gyvenusi dabartinio Izraelio ir Palestinos teritorijoje, daugiausia aplink senovinį Samarijos regioną. Jie laikė save tikraisiais izraelitais, išlaikiusiais gryną ir autentišką Mozės tradiciją, nors žydai juos laikė „kitataučiais“ ir „atskalūnais“. Samariečių bendruomenė susiformavo po Asirijos imperijos įsiveržimo į Izraelio šiaurinę karalystę (apie 722 m. pr. Kr.). Asirai daug izraelitų ištrėmė į … [Skaityti toliau…]

Memorija (memoria) yra ketvirtasis retorikos etapas, kuris šiuolaikiniame „skaitymo iš ekranų“ pasaulyje dažnai nepelnytai pamirštamas. Antikos oratoriams tai buvo viena garbingiausių disciplinų, reikalaujanti ne sauso teksto „iškėlimo“ mintinai, o gebėjimo sukurti vidinį minčių žemėlapį. Tai etapas, kuriame paruošta kalba tampa oratoriaus dalimi. Garsiausia šio etapo technika – „vietų metodas“ (loci), kai kalbėtojas mintyse vaikščiodavo po … [Skaityti toliau…]

Dispozicija (dispositio) yra antrasis retorikos etapas, skirtas surinktos medžiagos organizavimui ir struktūrizavimui. Tai savotiška minties architektūra – procesas, kuriame nusprendžiama, kokia seka bus pateikiami argumentai, kad jie pasiektų didžiausią poveikį klausytojui. Šiame etape kalba suskirstoma į logines dalis: įžangą (exordium), faktų išdėstymą (narratio), pagrindinį argumentavimą (confirmatio) bei išvadas (peroratio). Kalbėtojas turi strategiškai apskaičiuoti, kurioje vietoje … [Skaityti toliau…]

Invencija (inventio) yra pats pirmasis ir pamatinis retorikos etapas, kurio metu kalbėtojas atranda turinį bei medžiagą savo būsimai kalbai. Tai nėra tiesiog spontaniškas kūrybinis procesas, o kryptingas faktų, įrodymų ir argumentų ieškojimas. Šiame etape analizuojama pasirinkta tema, nustatoma pagrindinė problema bei ieškoma stipriausių būdų įtikinti auditoriją. Antikos mokytojai pabrėžė, kad invencija yra intelektualinis pamatas, reikalaujantis … [Skaityti toliau…]

Elokucija (elocutio) yra esminis retorikos etapas, kuriame gryna mintis paverčiama kalba. Tai procesas, kurį galime palyginti su drabužių parinkimu – kalbėtojas nusprendžia, kaip „aprengti“ savo idėjas, kad jos auditorijai būtų patrauklios ir suprantamos. Šiame etape didžiausias dėmesys skiriamas stiliui bei žodynui. Kalbėtojas renkasi tarp paprasto, vidutinio ar aukštojo stiliaus, ieško tinkamiausių metaforų, epitetų ir kitų … [Skaityti toliau…]

Vatikano dokumentų pasaulyje terminas allocutio (lot. užkalbinimas, kreipimasis) žymi itin specifinę komunikacijos formą. Nors lietuvių kalboje lotyniška galūnė -tio dažnai virsta -cija, žodis „aliokucija“ mūsų terminijoje neprigijo dėl savo fonetinės struktūros. Rimtuose teologiniuose bei istoriniuose tekstuose paprastai laikomasi vienos iš dviejų taisyklių: paliekama originali lotyniška forma allocutio (rašoma kursyvu) arba vartojamas lietuviškas apibūdinimas – iškilminga … [Skaityti toliau…]

Mi’raj (arab. معراج, reiškia „kopėčios“ arba „pakilimas“) yra antroji Mahometo dvasinės kelionės dalis, sekanti po Isra (naktinės kelionės iš Mekos į Jeruzalę). Šis įvykis, aprašytas Korane (17:1) ir išsamiai hadisuose (pvz., Sahih al-Bukhari, Sahih Muslim), įvyko apie 621 m. Mekoje. Mi’raj – tai Mahometo pakilimas per septynis dangaus sluoksnius, lydimo arkangelo Gabrieliaus (Džibrilo), kur jis … [Skaityti toliau…]

El Šadai (hebrajiškai אל שֲָדַי, El Shaddai) — vienas iš seniausių Dievo vardų Senajame Testamente. Pats terminas „El” hebrajų kalboje reiškia „Dievą” arba „galingąjį”, o „Šadai” tradiciškai verčiamas kaip „Visagalis”. Tad „El Šadai” — tai „Dievas Visagalis” arba „Galingasis Dievas”. Tačiu žodis „Šadai” turi paslaptingą kilmę. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali sietis su … [Skaityti toliau…]

Dvasinė sausra – tarsi išdžiūvusi žemė sieloje, kur malda nebesuteikia paguodos, tikėjimas atrodo tolimas, o Dievas – nepasiekiamas. Ši būsena, dažnai vadinama ariditas (lot. „sausumas“), yra gilus dvasinis išbandymas, kai žmogus jaučia tuštumą ir dvasinį išsekimą. Terminas „dvasinė sausra“ kildinamas iš lotynų kalbos ariditas, reiškiančio „sausumą“ arba „išdžiūvimą“, kuris kilęs iš aridus („sausas“, „nevaisingas“). Krikščionių … [Skaityti toliau…]

Šv. Patriko kryžius (St. Patrick’s Cross) yra akmeninis kryžius, dažnai siejamas su Airijos krikščioniškuoju paveldu, ypač V–VIII a. keltiškuoju krikščionybės laikotarpiu. Šie kryžiai, papuošti sudėtingais ornamentais, spiralėmis, mazgais ir biblinėmis scenomis, yra ne tik religiniai simboliai, bet ir meno kūriniai, atspindintys Airijos kultūros ir tikėjimo sintezę. Nors pavadinimas „Šv. Patriko kryžius“ gali būti taikomas įvairiems … [Skaityti toliau…]

Socialinė enciklika – tai popiežiaus paskelbtas dokumentas, skirtas aptarti socialinius, ekonominius ir politinius klausimus krikščioniškos doktrinos šviesoje. Enciklikos yra oficialūs Bažnyčios mokymo dokumentai, skirti ne tik dvasininkams, bet ir visiems pasauliečiams, siekiant atkreipti dėmesį į aktualias visuomenės problemas ir pasiūlyti moralines bei etines gaires. Pirmoji ir bene svarbiausia socialinė enciklika – Leono XIII paskelbta Rerum … [Skaityti toliau…]