Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
„Dievybės sėkla“ yra metafora, naudojama įvairiuose religiniuose tekstuose ir teologinėse apmąstymuose, siekiant apibūdinti dieviškumo buvimą žmogaus širdyje. Tai suvokiama kaip Dievo dovanota pradinė dvasinė gyvybė, kviečianti žmogų į pilnatvę ir amžiną bendrystę su Kūrėju. Ši idėja pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gimsta su galimybe siekti šventumo, tobulumo ir bendrystės su Dievu, tačiau, kaip ir sėkla gamtoje, … [Skaityti toliau…]
Novicijus yra asmuo, kuris pradeda savo kelią vienuolystėje, siekdamas geriau pažinti Dievo pašaukimą ir pasirengti visą gyvenimą skirti tarnystei Jam. Šis laikotarpis, vadinamas noviciatu, yra esminis procesas tiems, kurie siekia įstoti į vienuolinę bendruomenę ir pilnai įsipareigoti evangeliniam gyvenimui pagal pasirinktą regulą. Tai yra laikas, kai naujai priimtas bendruomenės narys mokosi vienuolinio gyvenimo taisyklių, įsipareigoja … [Skaityti toliau…]
Fariziejai buvo viena reikšmingiausių judaizmo grupių, veikusių Antrojo šventyklos laikotarpiu, maždaug nuo II a. pr. Kr. iki Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kr. Jų įtaka judaizmo raidai ir vieta istorijoje neabejotinai yra reikšminga. Fariziejai laikėsi griežtų religinių principų, kuriuos rėmė tiek Rašto, tiek žodinės tradicijos laikymasis, o jų siekis išsaugoti tikėjimo grynumą dažnai buvo … [Skaityti toliau…]
Decijaus persekiojimai yra įvykis ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, atskleidžiantis pirmųjų krikščionių tikėjimo tvirtumą ir tuo pačiu bažnytinės bendruomenės iššūkius. Šie persekiojimai vyko valdant Romos imperatoriui Decijui, kuris siekė atkurti tradicinius romėniškus dievų garbinimo papročius. Tai buvo pirmas kartas, kai Romos imperija organizuotai ir sistemingai ėmėsi veiksmų prieš krikščionis. Decijus tapo imperatoriumi 249 metais. Jo valdymo metu … [Skaityti toliau…]
Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) yra Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis jos vidinę tvarką, sakramentus, hierarchiją, drausmę ir tikinčiųjų teises bei pareigas. Tai yra pagrindinis teisės šaltinis, kuriuo vadovaujasi tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai, siekdami išlaikyti tvarką Bažnyčioje ir užtikrinti jos veikimą pagal dieviškus ir žmogiškus principus. Kanonų teisės kodeksas egzistuoja jau nuo seniausių … [Skaityti toliau…]
Dievo Neturtėlis – tai ypatingas šventumo idealas, kurį geriausiai įkūnijo šv. Pranciškus Asyžietis. Šis titulas simbolizuoja visišką atsisakymą materialaus turto, pasaulietinės garbės ir savanaudiškų troškimų, pasirenkant gyvenimą, kuriame visa širdimi pasitikima Dievu. Tai reiškia gyvenimą dvasinėje laisvėje, kurią suteikia neturtas, ir visišką atsidavimą tarnystei, meilės darbams bei Dievo valiai. Šv. Pranciškus Asyžietis, vadinamas Dievo Neturtėliu, … [Skaityti toliau…]
Arijonų erezija – viena žymiausių ir ilgiausiai krikščionių pasaulyje nagrinėtų doktrininių krizių, kurios centrinė tema buvo Jėzaus Kristaus prigimtis ir jo santykis su Dievu Tėvu. Šis mokymas kilo III amžiaus pabaigoje, kai Aleksandrijos kunigas Arijus pradėjo skelbti idėjas, kurios sukėlė didelę įtampą tarp ankstyvųjų Bažnyčios bendruomenių. Arijonizmas išpopuliarėjo IV amžiuje ir tapo svarbiu iššūkiu krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Doketų erezija – vienas ankstyvųjų krikščionybės iššūkių, kuris kėlė svarbius klausimus apie Jėzaus Kristaus prigimtį ir santykį su materialiomis bei dvasinėmis tikrovėmis. Šis mokymas kilo II amžiuje ir buvo susijęs su tuo metu paplitusiais gnostikų judėjimais, kurie pabrėžė griežtą dvasios ir materijos priešpriešą. Žodis „doketai“ kilęs iš graikų kalbos žodžio dokein, reiškiančio „atrodyti“ arba „pasirodyti“, … [Skaityti toliau…]
Viduramžiais Europos krikščioniškoje teologijoje ir visuomenėje islamas buvo dažnai suvokiamas kaip erezija, kuri iškraipė krikščioniškąją tiesą. Dėl to kai kurie teologai ir kronikininkai islamą apibūdindavo kaip „Mahometo ereziją“, nors toks pavadinimas iš esmės neatskleidė pačios islamiškosios tradicijos esmės, o labiau atspindėjo Vakarų požiūrį į naują religiją. Islamas, kuris VII amžiuje pradėjo plisti iš Arabijos pusiasalio, … [Skaityti toliau…]
Katarų erezija – vienas reikšmingiausių viduramžių krikščionybės iššūkių, kuris sukrėtė Vakarų Europą ir tapo svarbiu įvykiu tiek religiniame, tiek politiniame kontekste. Katarų judėjimas, kuris buvo aktyvus nuo XI iki XIII amžiaus, daugiausiai paplito pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke) ir dalyje Italijos. Katarai save vadino „geraisiais krikščionimis“, tačiau oficialioji Bažnyčia juos laikė pavojingais eretikais. Katarų tikėjimas remiasi … [Skaityti toliau…]