Kas yra kas?

Pseudo Dionisijas Areopagietis, krikščionių mistikas ir teologas, gyvenęs apie V–VI amžių, yra vienas iškiliausių krikščioniškosios mistinės teologijos mąstytojų. Jo idėjos apie Dievą ir dvasinę kelionę į transcendentinę tikrovę daugiausia išdėstytos veikaluose, tokiuose kaip „Dieviškoji hierarchija“ ir „Mistinė teologija“. Viena pagrindinių jo idėjų yra „negatyvusis kelias“ (via negativa), kuris dar vadinamas apofatine teologija. Negatyvusis kelias reiškia, … [Skaityti toliau…]

Didysis inkvizitorius yra vienas iš įsimintiniausių ir filosofine prasme giliausių personažų Fiodoro Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“. Šis veikėjas pasirodo kaip Ivano Karamazovo sukurtoje alegorinėje legendoje, kurią jis pasakoja savo broliui Aliošai. Legenda apie Didįjį inkvizitorių nagrinėja žmogaus laisvės, tikėjimo, valdžios ir moralės temas, keliančias klausimus apie Dievo ir žmogaus santykį. Legendoje pasakojama, kad Jėzus Kristus … [Skaityti toliau…]

Cuius regio, eius religio yra lotyniška frazė, kurios reikšmė yra „Kieno valdžia, to ir religija“. Šis principas buvo įtvirtintas 1555 metų Augsburgo taikoje ir tapo svarbia religinių konfliktų Europoje sprendimo priemone. Jis reiškė, kad kiekvieno Šventosios Romos imperijos kunigaikščio ar valdovo teritorijos gyventojai privalėjo laikytis tos religijos, kurią pasirinko jų valdovas. Šis principas tapo vienu … [Skaityti toliau…]

Emanacijos ediktas (dar vadinamas „1848 metų Ediktu“) buvo svarbus teisės aktas, išleistas Habsburgų monarchijoje 1848 metais. Jo tikslas buvo suteikti daugiau teisių ir religinės tolerancijos žydų bendruomenei imperijos valdose. Šis ediktas buvo dalis platesnių pokyčių ir reformų, vykusių 1848 metų revoliucijų metu, kai Europoje kilo masinis judėjimas už demokratiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Habsburgų … [Skaityti toliau…]

Religijos tolerancijos ediktas, išleistas 1781 metais Austrijos imperatoriaus Juozapo II, buvo vienas iš svarbiausių Apšvietos epochos teisės aktų, kuriuo siekta įtvirtinti religinę toleranciją ir suteikti tam tikras teises ne katalikų tikėjimo asmenims. Šis ediktas žymėjo reikšmingą pokytį Austrijos imperijos religijos politikoje, kuri iki tol buvo griežtai katalikiška. Religijos tolerancijos ediktas buvo skirtas gerinti protestantų, ortodoksų … [Skaityti toliau…]

Restitucijos ediktas, paskelbtas 1629 metais Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II, buvo vienas svarbiausių dokumentų Trisdešimties metų karo kontekste. Šis dokumentas buvo skirtas atkurti Romos katalikų Bažnyčios kontrolę turtuose ir žemėse, prarastose po 1555 metų, kai buvo pasirašyta Augsburgo taika. Restitucijos ediktas išreiškė imperatoriaus siekį sustiprinti katalikų pozicijas Šventojoje Romos imperijoje, kurios buvo smarkiai susilpnėjusios … [Skaityti toliau…]

Tesalonikų Ediktas buvo išleistas 380 metais Romos imperatoriaus Teodosijaus I, kartu su bendraimperatoriais Gracijanu ir Valentinijonu II. Šis ediktas oficialiai įtvirtino krikščionybę, konkrečiai Nicėjos susirinkime priimtą tikėjimą, kaip vienintelę teisėtą religiją Romos imperijoje. Ediktas padarė krikščionybę valstybės remiama religija ir uždraudė erezijas. Šio dokumento tekstas buvo paskelbtas Tesaloniko mieste, todėl jis žinomas Tesalonikų Edikto vardu. … [Skaityti toliau…]

Versalio ediktas, taip pat žinomas kaip Tolerancijos ediktas, buvo išleistas 1787 metais Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI. Šis dokumentas iš dalies atstatė religinę toleranciją protestantams Prancūzijoje, kurie šimtmečius buvo persekiojami, ypač po 1685 metais išleisto Fontenblo edikto, atšaukusio Nanto edikto garantuotas teises. Versalio ediktas buvo reikšmingas žingsnis žmogaus teisių srityje ir svarbus pokytis religinės tolerancijos istorijoje. … [Skaityti toliau…]

Fontenblo ediktas, dar žinomas kaip Nanto edikto atšaukimas, buvo išleistas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV 1685 metais. Šis ediktas panaikino Nanto edikto (1598) suteiktas religinės tolerancijos ir pilietines teises hugenotams (Prancūzijos protestantams). Fontenblo ediktas žymėjo naują persekiojimų ir diskriminacijos etapą Prancūzijos hugenotų bendruomenei, sukrėtęs šalies religinę ir socialinę situaciją bei palikęs gilų pėdsaką Europos istorijoje. Liudvikas … [Skaityti toliau…]

Nanto ediktas (pranc. Édit de Nantes) buvo istorinis dokumentas, išleistas 1598 metais Prancūzijos karaliaus Henriko IV. Šis ediktas suteikė religinės laisvės ir tolerancijos teisę hugenotams (Prancūzijos protestantams), užbaigdamas trisdešimtmetį religinį karą tarp katalikų ir protestantų Prancūzijoje. Nanto ediktas yra laikomas vienu iš pirmųjų teisinių aktų Europoje, įtvirtinusiu religinę toleranciją ir sukūrusiu precedentą vėlesniems religinių konfliktų … [Skaityti toliau…]