Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
El Šadajus – vienas seniausių Dievo vardų, randamas Biblijoje. Tai hebrajiškas junginys: „El“ reiškia Dievas, o „Šadajus“ turi keletą aiškinimų. Tradiciškai jis verčiamas kaip Visagalis, bet giliau pažvelgus galima rasti ir kitų prasmių: maitintojas, kalnų Dievas, globėjas. Hebrajų kalboje šaknis „šad“ siejama ir su motinos krūtimi – todėl kai kurie tyrinėtojai sako, kad Šadajus kalba … [Skaityti toliau…]
Archetipas – tai ne šiaip simbolis ar vaizdinys, tai pirmavaizdis, pirminė idėja, iš kurios kyla visos mūsų gyvenimo formos: mintys, troškimai, elgesys. Žodis kilęs iš graikų kalbos – archē („pradžia“) ir typos („įspaudas“, „forma“). Archetipai yra tarsi Dievo minčių atspindžiai, glūdintys giliai žmogaus sieloje. Jie neįrašyti knygose. Jie – įrašyti mūsų širdyse. Carl Gustav Jung … [Skaityti toliau…]
Graikiškai Nous yra žodis, kuris reiškia „protas“, tačiau ne paprasta žmogišką racionalumą, o dieviškąją sąmonę, pirminę mąstančiąją būtybę. Tai ne mintis, o mąstymo šaltinis. Ne pažinimas, o pažinimo šviesa. Antikinėje filosofijoje „Nous“ atsirado kaip viena svarbiausių sąvokų, apibūdinančių tai, kas yra tarp Dievo ir pasaulio – tarpinė tikrovė, kuri sujungia amžinybę su laiku, dvasinį su … [Skaityti toliau…]
Tomo Akviniečio veikalas, originaliai pavadintas „Summa Contra Gentiles“, anglų kalboje vadinamas „Summa Against the Gentiles“, o lietuviškai – „Veikalas prieš pagonis“. Šis monumentalus darbas, parašytas XIII a., apie 1259–1265 m., yra vienas reikšmingiausių viduramžių teologijos ir filosofijos tekstų. Autorius – šventasis Tomas Akvinietis, dominikonų vienuolis, filosofas ir teologas, kurio mintys formavo Vakarų krikščionybės intelektualinę tradiciją. … [Skaityti toliau…]
Kai 1530-ieji baigėsi su nesėkminga Augsburgo išpažintimi (nesėkminga Augsburgo išpažintis (1530 m.) – tai protestantų tikėjimo santrauka, kuri buvo pateikta imperatoriui Karoliui V siekiant taikaus susitarimo su katalikų bažnyčia, tačiau buvo atmesta, taip dar labiau pagilinant religinį skilimą Šventojoje Romos imperijoje.), protestantiškos Vokietijos žemės buvo vis labiau spaudžiamos katalikiškos Šventosios Romos imperijos. Skirtingos protestantų srovės … [Skaityti toliau…]
Vormso seimas (vok. Reichstag zu Worms) – 1521 m. sausio 28 d. – gegužės 25 d. Vormse (dabartinė Vokietija) vykęs Šventosios Romos imperijos susirinkimas, kuriame imperatorius Karolis V ir imperijos kunigaikščiai sprendė politinius, religinius ir administracinius klausimus. Šis seimas ypač išgarsėjo dėl Martyno Liuterio pasirodymo ir jo reformacinių idėjų pasmerkimo, todėl laikomas vienu svarbiausių Reformacijos … [Skaityti toliau…]
Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]
Anarchosindikalizmas – tai politinis-socialinis judėjimas, jungiantis anarchizmo idėjas su darbininkų profesinių sąjungų (sindikatų) veikla. Esmė paprasta, bet radikali: darbininkai turi patys valdyti fabrikus, miestus ir visą ekonomiką, o ne pasikliauti vyriausybėmis ar partijomis. Tai ne tik kova už geresnį atlyginimą – tai kova už visai kitokią visuomenę, kurioje nelieka nei bosų, nei politikų, nei valstybės … [Skaityti toliau…]
Kantonai – tai laikini, dažnai savavališki vietiniai politiniai darinių dariniai, dažniausiai atsiradę revoliucijų ar pilietinių neramumų metu. Jie dažniausiai reiškėsi kaip vietinės valdžios atskilimas nuo centrinės valdžios, kai tam tikras miestas ar regionas paskelbdavo, jog pats valdys save pagal savus principus. Tai buvo maišto forma, kurioje telkėsi revoliucinės idėjos – laisvė, lygybė, tiesioginė liaudies valdžia. … [Skaityti toliau…]
Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]
Omfalos hipotezė (angl. Omphalos hypothesis) – tai XIX a. viduryje suformuluota idėja, bandanti suderinti krikščioniškąją pasaulio sukūrimo sampratą su geologiniais ir astronominiais įrodymais, rodančiais, kad pasaulis yra labai senas. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio omphalos – „bambagyslė“ arba „pasaulio centras“. Biblinėje tradicijoje omfalas buvo laikomas simboline pasaulio ašimi – pavyzdžiui, Delfų šventykloje stovėjo „omfalos akmuo“. … [Skaityti toliau…]
Kopimizmas (angl. Copyism arba Missionary Church of Kopimism) – tai šiuolaikinis filosofinis ir religinis judėjimas, kilęs Švedijoje 2010 metais. Jo pagrindinė idėja – informacijos dalijimasis, kopijavimas ir platinimas yra šventas veiksmas, o informacija turi būti laisvai prieinama visiems. Kopimizmas kilo kaip atsakas į griežtėjančius autorių teisių įstatymus ir skaitmeninės informacijos kontrolę, siekdamas iš naujo apibrėžti, … [Skaityti toliau…]