Sunan Ibn Mājah – vienas iš šešių pagrindinių islamo hadisų rinkinių (Kutub as-Sittah), turintis didžiulę reikšmę tiek religinei, tiek kultūrinei islamo tradicijai. Šis veikalas, parašytas IX amžiuje, išliko kaip vienas svarbiausių šaltinių, perteikiančių pranašo Mahometo žodžius, darbus ir patarimus. – Arabų kalba: سنن ابن ماجه (Sunan Ibn Mājah)– Angliškai: “The Sunan of Ibn Majah”– Lietuviškai: … [Skaityti toliau…]
Hud (11-oji sūra) – viena iš reikšmingiausių Mekos laikotarpio Korano sūrų, turinti 123 eilutes (ajatus). Ji pavadinta pranašo Hudo (هُود) vardu, kuris minimas joje kaip vienas iš Dievo pasiuntinių, siųstų Ado tautai – senovinei giminei, gyvenusiai pietinėje Arabijos dalyje. Ši sūra pasižymi itin moraliniu ir perspėjamu tonu. Joje daug kalbama apie Dievo teisingumą, atpildą, kantrybę … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
„Fusus al-Hikam“ (فصوص الحكم) – tai vienas giliausių ir labiausiai mistinių islamo filosofijos kūrinių, kurio pavadinimas reiškia „Išminties brangakmeniai“, pažodžiui – „Išminties įdėklai“ arba „Išminties brangakmenių įstatai“. Jį apie 1230 m. parašė Muhyiddin Ibn Arabi (1165–1240 m.), garsus andalūzų sufijų mąstytojas, poetas ir mistikas, kurį vėliau vadino aš-Šaich al-Akbar – „Didysis Mokytojas“. Šis veikalas laikomas … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Sura „Fatir“ – tai trisdešimt penktasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškajam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamo žinią Mekos mieste. Pavadinimas „Fatir“ arabiškai reiškia „Sukūrėjas“ arba „Tas, kuris atveria pradžią“, ir nurodo į Dievą kaip visatos Kūrėją, pirmapradės gyvybės šaltinį. Ši sura yra viena iš poetiniu ir teologiškai gilių Korano dalių, sudaryta iš keturiasdešimt penkių … [Skaityti toliau…]
Sahih al-Bukhari – vienas svarbiausių ir autoritetingiausių islamo pasaulio religinių kūrinių, laikomas antru po Korano pagal reikšmę. Tai didžiulis hadithų – pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir sprendimų – rinkinys, kurį VIII–IX amžiuje sudarė žymus mokslininkas Muhammad ibn Isma‘il al-Bukhari (810–870 m.). Pats pavadinimas arabų kalba صحيح البخاري (Ṣaḥīḥ al-Bukhārī) reiškia „Autentiškas (teisingas, patikimas) al-Buchariečio rinkinys“. … [Skaityti toliau…]
Az-Zumar yra 39-oji Korano sura, turinti 75 eilutes. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio az-zumar, reiškiančio „minias“ arba „būrius“, kuris minimas paskutinėse suros eilutėse. Ši sura atskleidžia vieną svarbiausių islamo teologinių temų – žmogaus santykį su Dievu, pasirinkimo laisvę tarp tikėjimo ir netikėjimo bei paskutinio teismo dienos neišvengiamumą, kai žmonės bus vedami „būriais“ – vieni į … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje pranašo vardas kelia nemažai diskusijų, nes jis ateina iš arabų kalbos, o transliteracija nėra visiškai vienoda. Dažniausiai pasitaikantis variantas – Mahometas, kurį naudoja oficialūs šaltiniai kaip Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šis žodis įsitvirtinęs nuo senų laikų, kai europiečiai pritaikė jį savo kalboms – lietuviškai jis tariamas maždaug „Ma-ho-mė-tas“, … [Skaityti toliau…]
Medinos chartija (arab. Ṣaḥīfat al-Madīnah) – arba kai kuriuose vertimuose vadinama Medinos konstitucija – laikoma vienu seniausių pasaulio dokumentų, apibrėžusių pilietinės bendruomenės, religijos laisvės ir socialinio teisingumo principus. Abu pavadinimai – „chartija“ ir „konstitucija“ – vartojami teisingai, tik skiriasi akcentai. Žodis chartija geriau perteikia to meto dokumento formą – tai buvo rašytinis susitarimas tarp gentinių … [Skaityti toliau…]