Sahih al-Bukhari – vienas svarbiausių ir autoritetingiausių islamo pasaulio religinių kūrinių, laikomas antru po Korano pagal reikšmę. Tai didžiulis hadithų – pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir sprendimų – rinkinys, kurį VIII–IX amžiuje sudarė žymus mokslininkas Muhammad ibn Isma‘il al-Bukhari (810–870 m.).
Pats pavadinimas arabų kalba صحيح البخاري (Ṣaḥīḥ al-Bukhārī) reiškia „Autentiškas (teisingas, patikimas) al-Buchariečio rinkinys“. Žodis ṣaḥīḥ islamo tradicijoje reiškia „patikrintas, tikras, autentiškas“, todėl šis rinkinys laikomas aukščiausios patikimumo kategorijos.
Al-Bukhari gimė Bucharos mieste (dabartinis Uzbekistanas) ir nuo jaunystės keliavo po islamo pasaulį rinkdamas hadithus – perdavimus apie pranašą Mahometą. Sakoma, kad jis išgirdo ir užrašė daugiau kaip 600 tūkstančių hadithų, tačiau į savo galutinį rinkinį įtraukė tik apie 7 275, atmesdamas visus, kurie turėjo net mažiausią abejonės šešėlį dėl perdavimo grandinės.
Jo tikslas buvo iš visos milžiniškos tradicijos atrinkti tik autentiškus ir patikimus perdavimus, remiantis labai griežta metodika. Kiekvienas hadithas buvo vertinamas pagal du kriterijus:
- Isnad – perdavimo grandinė: ar visi asmenys, per kuriuos perduotas pranešimas, buvo patikimi, gyveno tuo pačiu metu ir galėjo tiesiogiai bendrauti.
- Matn – pats turinys: ar jis neprieštarauja Koranui, logikai ar kitoms autentiškoms tradicijoms.
Savo darbą al-Bukhari sudarė per 16 metų, o galutinę versiją užbaigė Mekos šventykloje. Rinkinys buvo pavadintas pilnu pavadinimu „Al-Jāmi‘ al-Ṣaḥīḥ al-Musnad al-Mukhtaṣar min umūri Rasūl Allāh wa sunanihi wa ayyāmihi“, kas reiškia „Autentiškas, sutrumpintas ir patikimas pranašo Dievo pasiuntinio žodžių, darbų ir dienų rinkinys“.
Sahih al-Bukhari suskirstytas į 97 knygas (skyrius), kurios apima beveik visus musulmoniško gyvenimo aspektus: tikėjimą, maldą, pasninką, elgesio normas, teisę, prekybą, karą, santuoką, etiką, pranašo gyvenimo įvykius ir net sapnų aiškinimus.
Tarp žinomiausių posakių iš šio rinkinio:
– „Veiksmai vertinami pagal ketinimą. Kiekvienam bus atlyginta pagal tai, ko jis siekė.“
– „Musulmonas yra tas, nuo kurio rankos ir liežuvio saugūs kiti.“
– „Stipriausias tikintysis yra tas, kuris sugeba suvaldyti savo pyktį.“
– „Geriausias iš jūsų yra tas, kuris yra geriausias savo šeimai.“
Šis rinkinys laikomas pagrindiniu šaltiniu sunitiškame islame, kartu su „Sahih Muslim“, dar vienu garsiu hadithų rinkiniu. Kartu jie sudaro vadinamąją „Sahihayn“ – „du autentiškieji“ korpusą.
„Sahih al-Bukhari“ iki šiol studijuojamas visame musulmonų pasaulyje, o jo interpretacijos tapo pagrindu islamo teologijai, jurisprudencijai, etikui ir kasdieniam gyvenimui. Tai ne tik teologinis, bet ir istorinis lobynas, kuriame išliko ankstyvojo islamo pasaulio dvasia, socialinė tvarka ir Mahometo mokymo esmė.
Sahih al-Bukhari 97 knygos (skyriai)
1 Al-Wahy – „Apreiškimas“
Ši knyga pasakoja, kaip pranašas Mahometas gavo pirmuosius Dievo apreiškimus per angelą Gabrielių. Aprašomi ženklai, lydintys apreiškimą, ir pranašo dvasinė būsena jo metu.
2 Al-Iman – „Tikėjimas“
Nagrinėjama tikėjimo esmė – kas daro žmogų tikru tikinčiuoju. Pabrėžiama, kad tikėjimas nėra tik žodžiai, bet širdies įsitikinimas ir geras elgesys.
3 Al-‘Ilm – „Žinojimas“
Aiškinama žinių ir išminties svarba. Pateikiami pranašo posakiai apie mokymąsi, žinių perdavimą ir atsakomybę už tai, ką žmogus sužino.
4 Al-Wudu’ – „Ablucija“ (ritualinis apsiprausimas)
Aprašomos apsiprausimo taisyklės prieš maldą – kaip ir kada reikia praustis, kokios sąlygos daro maldą galiojančią.
5 Ghusl – „Ritualinis apsiplovimas po lytinių santykių ar nešvarumo“
Nurodoma, kada reikia atlikti pilną apsiplovimą (ghusl), kokia jo tvarka ir simbolinė reikšmė – sielos apsivalymas prieš susitikimą su Dievu.
6 Tayammum – „Sausasis apsiplovimas“
Paaiškinama, kaip atlikti apsivalymą, kai nėra vandens – naudojant švarią žemę ar smėlį.
7 As-Salat – „Maldos“
Tai viena svarbiausių knygų, kurioje aptariama, kaip ir kada melstis, kokia yra penkių kasdienių maldų reikšmė ir tvarka.
8 Mawaqit as-Salat – „Maldos laikai“
Aiškinama, kada turi būti atliekamos penkios dienos maldos – nuo aušros iki vakaro, remiantis pranašo pavyzdžiu.
9 Adhan – „Šaukimas į maldą“
Pasakojama, kaip buvo įvestas adhanas – šauksmas maldai, kas jį skelbia, ir kokie jo žodžiai.
10 Jumu‘ah – „Penktadienio malda“
Skirta penktadienio bendruomeninei maldai – jos reikšmei, tvarkai ir dvasinei galiai.
11 Al-Khusuf – „Saulės ir mėnulio užtemimai“
Aprašoma speciali malda, kuri atliekama užtemimų metu, kaip dvasinis priminimas apie Dievo galybę.
12 Al-Istisqa’ – „Maldos už lietų“
Aiškinama, kaip žmonės meldžiasi dėl lietaus sausros metu ir kaip pranašas pats atlikdavo šią maldą.
13 Khusuf al-Khawf – „Maldos pavojaus metu“
Nurodoma, kaip melstis karo, kelionės ar pavojaus sąlygomis, kai neįmanoma atlikti įprastinės maldos.
14 Zakat – „Išmaldos“
Paaiškinama privalomos išmaldos (zakat) reikšmė, skaičiavimas ir kam ji turi būti skiriama – vargšams, našlaičiams, bendruomenės gerovei.
15 Sawm – „Pasninkas“
Aprašomos pasninko taisyklės Ramadano metu, kas jį nutraukia ir kokia jo dvasinė prasmė – susilaikymas ir širdies apsivalymas.
16 Hajj – „Piligrimystė“
Aptariamas kelionės į Meką (hadžo) ritualas, jo etapai, simboliai ir vidinė prasmė – paklusnumas Dievui ir atgaila.
17 Umrah – „Mažoji piligrimystė“
Paaiškinamas trumpesnis, neprivalomas piligrimystės variantas, kuris gali būti atliktas bet kuriuo metų laiku.
18 Buyu‘ – „Sandoriai ir prekyba“
Skyriaus turinys susijęs su islamine ekonomika – leistini ir draudžiami sandoriai, sąžiningumas prekyboje.
19 Kafalah – „Garanto įsipareigojimas“
Kalbama apie tai, kaip musulmonas gali laiduoti už kitą žmogų, prisiimdamas atsakomybę už jo skolą ar veiksmus.
20 Rahn – „Užstatas“
Aiškinama, kaip vyksta užstato ar įkeitimo sandoriai, kokios yra etinės ir teisinės ribos pagal islamo teisę.
21 Hiba – „Dovana“
Nurodoma, kaip duoti ir priimti dovanas, kas laikoma teisingu ketinimu, o kas – savanaudiškumu.
22 Luqata – „Rastas daiktas“
Aiškinama, ką daryti radus pamestą daiktą, kaip jį saugoti ir kokia atsakomybė tenka radusiam.
23 Mazalim – „Teisiniai ginčai“
Kalbama apie teisingumo paiešką tarp žmonių, ginčų sprendimą ir teisėjo atsakomybę prieš Dievą.
24 Ahkam – „Teisiniai sprendimai“
Aprašomi teisiniai principai, kaip pritaikyti islamo teisę kasdienėje praktikoje.
25 Shuf‘a – „Pirmenybės teisė“
Aiškinama teisė pirmiau įsigyti turtą ar žemę, jei žmogus yra bendrasavininkis ar kaimynas.
26 Nikah – „Santuoka“
Aprašomos santuokos taisyklės islame – kaip ji sudaroma, kokios pareigos tenka vyrui ir žmonai, kokia yra santuokos dvasinė prasmė. Pabrėžiama, kad santuoka – ne tik socialinis susitarimas, bet ir dvasinė sutartis tarp dviejų Dievo tarnų.
27 Talaq – „Skyrybos“
Aiškinama, kaip teisėtai nutraukti santuoką, kokie žingsniai turi būti atliekami ir kokios ribos nustatytos, kad būtų išvengta neteisybės.
28 Nafaqat – „Išlaikymas“
Ši knyga kalba apie finansinę atsakomybę – kaip vyras privalo išlaikyti šeimą, tėvus, našlaičius ar net vargšus bendruomenėje.
29 Ijarah – „Darbas ir atlygis“
Nagrinėjami darbo santykiai, sąžiningas atlyginimas ir pagarba darbuotojui. Pranašas mokė, kad darbininkui turi būti sumokėta dar prieš jam išdžiūstant prakaitui.
30 Shurut – „Sutartys ir įsipareigojimai“
Aprašomi teisingi susitarimai tarp žmonių, rašytinės ir žodinės sutartys, jų moralinė ir teisinė galia.
31 Wasaya – „Testamentai ir palikimai“
Aiškinama, kaip teisingai paskirstyti turtą po mirties, kokia dalis priklauso šeimai, o kokia gali būti skirta labdarai.
32 Fara’id – „Paveldėjimo teisė“
Detaliai išdėstyti islamo paveldėjimo principai – kam kiek priklauso, kokiu santykiu dalijamas turtas.
33 Jihad – „Pastangos Dievo kelyje“
Paaiškinama tikroji žodžio „jihad“ prasmė – ne tik karinė, bet ir vidinė, dvasinė kova su blogiu ir savo silpnybėmis.
34 Khums – „Penktadalis karo grobio“
Nagrinėjama, kaip sąžiningai paskirstyti karo metu gautą turtą ir kokia dalis turi būti atiduodama bendruomenės reikmėms.
35 Jizyah – „Mokestis musulmonų valstybėje gyvenantiems ne musulmonams“
Paaiškinama, kaip taikomas šis mokestis, kodėl jis egzistavo ir kaip turėjo užtikrinti taiką bei teisingumą tarp bendruomenių.
36 Imarah – „Valdžia ir valdymas“
Aprašoma, kokios savybės turi būti teisėtame valdove, kaip turi būti taikomas teisingumas, vengiant savanaudiškumo ir priespaudos.
37 Hudud – „Baudžiamieji įstatymai“
Pateikiamos islamo teisės normos, susijusios su nusikaltimais ir bausmėmis, kartu pabrėžiant, kad teisingumas turi būti derinamas su gailestingumu.
38 Diyat – „Kraujo išpirkimas“
Aiškinama, kaip atlyginti už netyčinę žalą ar žmogžudystę, pabrėžiant atgailą, atleidimą ir teisingumo atkūrimą.
39 Qasamah – „Priesaika žmogžudystės bylose“
Aprašoma senoji teisinė procedūra, kai priesaika buvo naudojama nustatant kaltę, kai trūksta įrodymų.
40 Shahadat – „Liudijimai ir įrodymai“
Paaiškinama, kaip priimami liudijimai teisme, kokios savybės turi būti patikimiems liudytojams.
41 Kafarat – „Atgaila ir išpirkimas“
Ši knyga kalba apie būdus išpirkti klaidas – pasninką, labdarą, maldą, gailestingus veiksmus.
42 Nadhr – „Įžadai“
Aprašoma, kaip tinkamai duoti pažadus Dievui ir kaip juos ištesėti; pabrėžiama, kad neapgalvotas įžadas gali tapti nuodėme.
43 Ayman – „Priesaikos ir pažadai“
Aiškinama, kokia priesaika laikoma teisinga ir kokios pasekmės kyla ją sulaužius.
44 Siyar – „Karo teisė ir elgesys su priešais“
Nagrinėjamos taisyklės, kaip elgtis karo metu, kaip suimti belaisvius, ką daryti su ginkluotu priešu ir kokie yra taikos principai.
45 Maghazi – „Pranašo karo žygiai“
Ši dalis aprašo pranašo Mahometo karo žygius, jų priežastis ir moralinius pamokymus, iš jų kylančius dvasinius principus.
46 Jizyat al-Siyar – „Sąlygos su ne musulmonais“
Aptariami santykiai su kitų tikėjimų žmonėmis, taikos sutartys ir bendro gyvenimo taisyklės.
47 Manasik al-Hajj – „Piligrimystės apeigos“
Paaiškinama, kaip teisingai atlikti kiekvieną piligrimystės veiksmą – nuo apsiplovimo iki apeigų aplink Kaba šventyklą.
48 Libas – „Apranga ir kuklumas“
Aiškinama, kokia apranga laikoma tinkama, kaip vengti puikybės ir išlaikyti kuklumą.
49 At‘ima – „Maistas ir valgymo taisyklės“
Nurodoma, kas leidžiama ir kas draudžiama maistui, kaip elgtis valgant, kaip padėkoti Dievui už maistą.
50 Ashriba – „Gėrimai“
Aiškinama, kurie gėrimai leidžiami, kurie draudžiami (ypač alkoholis), ir kokia yra saikingumo dorybė.
51 Adab – „Elgesys ir mandagumas“
Ši knyga apima islamo etiką – kaip elgtis su tėvais, kaimynais, svečiais, vargšais ir priešais. Mokoma pagarba, kantrybė, nuolankumas ir švelnumas.
52 Manaqib – „Dorybės ir nuopelnai“
Aprašomos įvairių pranašo Mahometo bendražygių (sahabų) dorybės, jų tikėjimo stiprybė, drąsa ir ištikimybė Dievui.
53 Maghazi – „Karo žygiai“
Šis skyrius pateikia istorinius pranašo karo žygių pasakojimus, jų moralinę prasmę ir dvasinę pamoką, kad kova visada turi būti už teisingumą, o ne už valdžią.
54 Tafsir al-Qur’an – „Korano aiškinimas“
Čia pateikiami pranašo ir jo mokinių pasakymai, paaiškinantys Korano eilutes – kaip jas suprasti ir taikyti kasdieniame gyvenime.
55 Anbiya’ – „Pranašai“
Aprašomi ankstesni Dievo pranašai – Adomas, Nojus, Abraomas, Mozė, Jėzus – ir jų mokymai, kaip jie ruošė kelią galutiniam pranašui Mahometui.
56 Ahadith al-Qudsiya – „Šventieji hadithai“
Tai ypatingos pranašo citatos, kuriose jis perteikia ne savo, o tiesioginius Dievo žodžius, gautus per įkvėpimą.
57 Riqaq – „Širdies švelnumas ir atgaila“
Knyga apie dvasinį nuolankumą, ašaras maldoje, gailestingumą, atgailą ir dvasinį apsivalymą nuo pasaulio tuštybės.
58 Istidh’an – „Prašymas įeiti“
Nagrinėjamos pagarbos ir privatumo taisyklės – kaip tinkamai prašyti leidimo įeiti į kieno nors namus, kad būtų išsaugota pagarba ir orumas.
59 Da‘awat – „Maldos ir prašymai Dievui“
Surinkti pranašo ir jo bendražygių maldos prašymai (du‘a), padėkos ir kasdienės dvasinės formuluotės.
60 Ruqya – „Gydymas malda“
Aprašoma, kaip buvo naudojamos maldos ir Korano eilutės ligonių gydymui, pabrėžiant tikėjimo galią.
61 Tibb – „Medicina“
Kalbama apie pranašo laikų gydymo būdus, natūralius vaistus, sveikatos priežiūrą, higieną ir dvasinės pusiausvyros svarbą.
62 Libas – „Drabužiai“
Aiškinamos kuklumo, švaros ir aprangos taisyklės. Pranašas mokė, kad tikras grožis – tai širdies švara, o ne prabanga drabužiuose.
63 Adab al-Akhlak – „Moralė ir elgesio normos“
Apibendrinamos moralinės dorybės: teisingumas, kuklumas, atleidimas, pagarba vyresniems, gailestingumas silpnesniems.
64 Istiqama – „Tvirtumas tikėjime“
Raginama išlaikyti tikėjimą net sunkiausiais gyvenimo momentais, nepasiduoti abejonėms ar pasaulio vilionėms.
65 Al-Fitan – „Išbandymai ir suiruotės“
Aprašomi laikai, kai visuomenėje kyla sumaištis, ir kaip tikintysis turi išlikti tvirtas, nepasiduoti neapykantai ar kerštui.
66 Ahkam al-Qur’an – „Korano teisiniai sprendimai“
Aiškinamos teisinės ir moralinės Korano eilutės – apie teisingumą, paveldėjimą, šeimos gyvenimą ir elgesį su artimu.
67 Hudud – „Bausmės ir įstatymai“
Detaliai aptariamos teisinės nuostatos – kas laikoma nusikaltimu, kaip vertinamos nuodėmės ir kaip taikomas gailestingumas teisme.
68 Ta‘bir al-Ru’ya – „Sapnų aiškinimas“
Pranašas Mahometas aiškino sapnus kaip vieną iš būdų, kuriuo Dievas bendrauja su žmogumi. Knygoje pateikiami sapnų pavyzdžiai ir jų simbolinė reikšmė.
69 Manaqib al-Ansar – „Pagyrimai Medinos gyventojams (Ansarams)“
Pagerbiami tie, kurie priėmė pranašą Mahometą į Mediną, dalijosi su juo turtu ir gyvybe, kai jis buvo persekiojamas Mekoj.
70 Fada’il al-Qur’an – „Korano privalumai“
Aprašoma Korano skaitymo, klausymo ir apmąstymo vertė – kad kiekvienas jo žodis turi gydančią ir šviesos galią.
71 Tafsir – „Korano aiškinimai“
Detalesnės interpretacijos, kaip suprasti sudėtingas Korano vietas, siekiant ne vien pažodinio, bet ir dvasinio supratimo.
72 Nikah al-Janna – „Dangiškos santuokos ir atpildas rojuje“
Kalbama apie dvasinį atlygį po mirties – kaip dorybė, kantrybė ir malda veda į amžiną laimę.
73 Riqaq al-Qalb – „Širdies trapumas“
Raginama neužkietinti širdies nuo pasaulio rūpesčių, nes tik švelni širdis geba priimti Dievo šviesą.
74 Tawhid – „Dievo vienybė“
Pagrindinis islamo principas – vienas Dievas be partnerių. Aiškinama, kaip Jo vienybė reiškiasi kūrinijoje, gyvenime ir žmogaus sąžinėje.
75 Wasaya – „Paskutiniai pranašo patarimai“
Surinkti pranašo Mahometo žodžiai prieš mirtį – apie vienybę, maldą, brolybę ir atsakomybę už silpnuosius.
76 Ayman – „Priesaikos“
Aprašoma, kaip teisingai duoti priesaiką ir kokios pasekmės kyla ją sulaužius. Pabrėžiama, kad priesaika – tai ne tik žodinis pažadas, bet šventas įsipareigojimas prieš Dievą.
77 Nudhur – „Įžadai“
Aiškinama, kaip duoti ir ištesėti įžadus, padarytus Dievui. Knygoje pabrėžiama, kad įžadas turi būti sąžiningas ir apgalvotas, nes Dievas nepritaria tuštiems pažadams.
78 Kaffarat – „Išpirkimas už klaidas“
Aprašomi būdai, kaip žmogus gali išpirkti savo klaidas ar nusižengimus – pasninku, labdara, atgaila ar malda.
79 Ayman wa’l-Kafarat – „Priesaikos ir atgailos įstatymai“
Sujungia temas apie priesaikas ir jų išpirkimą, parodant, kad Dievas gailestingas, bet reikalauja teisingumo ir ištikimybės žodžiui.
80 Fitan – „Išbandymai ir suiruotės“
Ši knyga aprašo socialinius ir dvasinius išbandymus, kuriuos patiria žmonės – karus, sumaištį, klaidingus pranašus ir tikėjimo išblėsimą pasaulio pabaigoje.
81 Ahkam – „Teisiniai sprendimai“
Pateikiamos taisyklės, kaip spręsti ginčus ir priimti sprendimus pagal islamo teisę, visada vadovaujantis teisingumu ir gailestingumu.
82 I‘tisam bil-Kitab wa’s-Sunnah – „Laikymasis Knygos ir Sunos“
Raginama tvirtai laikytis Korano ir pranašo Mahometo mokymų, nes tik jie saugo žmogų nuo klaidų ir netikrumo.
83 Tawhid – „Dievo vienybė ir Jo garbinimas“
Ši knyga apibendrina islamo tikėjimo esmę – Dievas yra vienas, neturi lygių ar partnerių. Kalbama apie nuoširdų garbinimą ir dvasinį pasitikėjimą Dievu.
84 Istid‘af – „Silpnųjų padėtis“
Aprašoma, kaip tikintieji privalo ginti ir padėti nuskriaustiesiems, našlaičiams, vargšams ir bejėgiams, nes jų teisės yra Dievo globoje.
85 Mu‘jizat an-Nabi – „Pranašo stebuklai“
Surinkti pasakojimai apie pranašo Mahometo stebuklus: vandens padauginimą, maisto padalijimą, gydymus ir pranašystes apie ateitį.
86 Manaqib Quraysh – „Kureišitų giminės dorybės“
Pagerbiama pranašo Mahometo giminė – Kureišitai, jų ištikimybė, drąsa ir vaidmuo skleidžiant islamą.
87 Fada’il as-Sahaba – „Bendražygių nuopelnai“
Aprašomi artimiausi pranašo mokiniai – Abu Bakras, Umaras, Osmanas, Ali ir kiti, jų darbai, dvasinė stiprybė ir pavyzdys.
88 Ahadith fi’l-Fada’il – „Hadithai apie dorybes“
Rinkinys posakių apie įvairių dorybių – kantrybės, nuolankumo, atleidimo, ištvermės – vertę.
89 Manaqib an-Nabi – „Pranašo gyvenimo ypatybės“
Aprašomas Mahometo gyvenimas, jo charakteris, santykis su žmonėmis, kasdienė elgsena ir jo asmeninė malda.
90 Bad’ al-Khalq – „Kūrinijos pradžia“
Pateikiamas pasakojimas apie visatos sukūrimą – dangų, žemę, angelus, džinus ir žmogų, pagal Dievo apreiškimus.
91 Ahadith al-Mala’ikah – „Hadithai apie angelus“
Aprašomi angelai, jų pareigos ir vaidmuo pasaulyje – nuo apreiškimo atnešimo iki žmonių apsaugos.
92 Ahadith al-Jinn – „Hadithai apie džinus“
Kalbama apie nematomas būtybes – džinus, jų prigimtį, laisvą valią, santykį su žmonėmis ir pareigą paklusti Dievui.
93 Riqaq wa’l-Zuhd – „Asketizmas ir širdies švelnumas“
Raginama atsisakyti pertekliaus, gyventi paprastai ir išlaikyti širdį švarią nuo pasaulio tuštybės.
94 Istighfar – „Atgaila ir atleidimo prašymas“
Paaiškinama, kaip prašyti Dievo atleidimo už nuodėmes, ir pabrėžiama, kad Dievo gailestingumas visada viršesnis už bausmę.
95 Adab ad-Du‘a – „Maldos etiketas“
Mokoma, kaip nuoširdžiai melstis – kada, kaip ir kokiais žodžiais kreiptis į Dievą, kad malda būtų priimta.
96 Ar-Raqa’iq – „Širdies švelnumas“
Dar kartą primenama dvasinė širdies šiluma, užuojauta, meilė Dievui ir žmonėms – tai, kas suartina su amžinybe.
97 Kitab al-Tawhid – „Dievo vienybės knyga“
Paskutinė „Sahih al-Bukhari“ knyga, apibendrinanti visą islamo esmę – Dievas yra vienas, visa Jo galia ir išmintis apima viską. Ši knyga užbaigia visą rinkinį, parodydama, kad tikrasis kelias veda į pažinimą, kas yra Dievas ir koks yra Jo artumas žmogui.